Kasmet Lietuvoje gimsta apie 1 300 neišnešiotų naujagimių, o iš jų jokių sveikatos problemų neturi vos 1 iš 100, rodo Higienos instituto duomenys. Per anksti gimusių kūdikių mirtingumas žymiai didesnis, nei išnešiotų. Reikia visapusiškų tiek medikų, tiek ir visuomenės pastangų, kad ankstukų mirtingumas nuolat mažėtų. Pauliaus atvykimas į Lietuvą yra svarbus ir gražus visuomenės bei medikų bendradarbiavimo, abipusės pagalbos rezultatas.
Ekspertai vieningai tvirtina, jog tokia pasaulinio lygio inovacija leis Lietuvos medicinos profesionalams geriau pažinti neišnešiotą naujagimį, jo anatomiją, dažniausias sveikatos problemas ir taip iš esmės pagerinti anksčiau laiko gimusių vaikų sveikatos priežiūrą.
„Tikiu, jog mažytis vos 35 cm ūgio ir mažiau nei 1000 g sveriantis Paulius bus didelis žingsnis į priekį, siekiant dar labiau pagerinti neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūrą mūsų šalyje ir išgelbėti daugiau neišnešiotukų gyvybių,“ – teigia Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“, inicijavusios šio simuliatoriaus atsiradimą Lietuvoje, vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė.
Didžioji dauguma naujagimių, gimusių anksčiau nei 34 nėštumo savaitę, gimsta ir, jei reikia, yra gydomi Vilniaus bei Kauno perinatologijos centruose, dviejų Lietuvos universitetų ligoninėse – tai aiškiai apibrėžta Lietuvos sveikatos ministerijos norminiuose dokumentuose. Tiesa, pagalba ankstukams buvo teikiama ir anksčiau, tačiau ši pagalba žymiai pasikeitė, Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir iš esmės pertvarkius pagalbą nėščiajai bei naujagimiui.
Pasak Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovo doc. dr. Arūno Liubšio, Neonatologijos centras – jau ne vieną dešimtmetį yra lyderis teikiant kvalifikuotą aukščiausio lygio medicininę pagalbą sunkiai sergantiems ir neišnešiotiems kūdikiams.
„Neonatologijos centro vaidmuo ypač pasikeitė nuo pirmųjų nepriklausomybės metų, kada Lietuvoje pradėti registruoti naujagimiai nuo 22 nėštumo savaitės ir 500 gramų gimimo svorio. Tokie mažieji pacientai mūsų centre slaugomi ir gydomi jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Jiems reikalingos ne tik pačios moderniausios diagnostikos bei gydymo technologijos, bet ir ypatingas medicinos personalo pasiruošimas, žinios bei įgūdžiai. Būdamas Vilniaus universiteto ligoninės padaliniu Neonatologijos centras tapo ne tik modernia gydymo, bet mokymo baze studentams ir gydytojams rezidentams. Čia šaliai ruošiami nauji kvalifikuoti gydytojai neonatologai, atliekami svarbūs klinikiniai tyrimai, kurių rezultatai pritaikomi praktiniame darbe.“
Nebrandumas gali lemti trumpalaikius ir ilgalaikius sveikatos sutrikimus
„Visų organų ir organizmo sistemų nebrandumas gali sukelti prieš laiką gimusiam naujagimiui ne tik rimtų adaptacijos problemų, bet ir būti svarbiausiu veiksniu, lemiančiu galimus trumpalaikius ar net ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Dažnai tokiems naujagimiams būna kvėpavimo, čiulpimo, rijimo, maisto įsisavinimo ir kitų problemų, dėl kurių jiems tenka padėti kvėpuoti ar maitinti pro zondą. Jie būna žymiai jautresni išorinės aplinkos stresui, todėl reikalauja ypatingos tausojančios priežiūros, yra labai jautrūs deguonies trūkumui arba jo pertekliui organizme, dėl ko gali įvykti smegenų ar akių tinklainės pažeidimas.
Visi tie pavojai ir galimos komplikacijos, su kuriomis mažyliai ir medikai susiduria nuo pirmųjų gyvenimo minučių, dažniausiai baigiasi gerai, tačiau kai kuriems iš mažylių, ypač sveriantiems mažiau nei 1000 gramų, tikėtini gana rimti sveikatos sutrikimai, kurie gali palikti pėdsaką ilgiems gyvenimo metams. Ypač mažo gimimo svorio naujagimiams dažniau pasitaiko regos, klausos, ilgalaikiai kvėpavimo, raidos sutrikimai, o sunkiausiais atvejais – net cerebrinis vaikų paralyžius, fizinė ir protinė negalia. Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad ankstukų, kurie auga ir vystosi visiškai normaliai, yra vyraujanti dauguma. Per daugelį metų sukaupta medikų patirtis, turima moderni įranga šiandien leidžia pasiekti rezultatų, kuriais mes nenusileidžiame kolegoms iš labiau išsivysčiusių šalių,“ – pasakoja doc. dr. Arūnas Liubšys.
Pasak Neonatologijos centro vadovo, svarūs pasiekimai būtų neįmanomi be naujų diagnostikos ir gydymo metodų diegimo į kasdienę medicinos praktiką, nuolatinio personalo mokymo, naujų žinių ir įgūdžių kaupimo.
„Tėvų organizacijos „Neišnešiotukas“ suteikta galimybė naudoti modernų manekeną Paulių mokymuisi, įgūdžių tobulinimui yra labai svarbi dovana tiek medikams, tiek mažiesiems pacientams ir jų šeimoms. Paulius imituoja labai mažą 27 savaičių amžiaus naujagimį, kokie sudaro didžiąją dalį mūsų pacientų. Tai visiškai naujas mokymo technologijų žingsnis, leidžiantis, naudojant manekeną, atlikti įvairias medicinines procedūras, modeliuoti klinikines situacijas, padėti rasti jų sprendimo būdus. Neabejotina, kad Paulius padės dar labiau pagerinti šių mažiausių ir gležniausių mūsų pacientų slaugos ir gydymo kokybę bei išeitis.“
Nors prieš laiką gimusių naujagimių skaičius per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ženkliai nesikeičia ir sudaro apie 5 proc. visų gyvų gimusių naujagimių, tačiau šie mažyliai naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose dabar sudaro apie 70–80 proc. gydomų pacientų. Natūralu, kad tokių naujagimių miršta smarkiai daugiau, nei išnešiotų.
„Ne tik moderni įranga, bet ir medicinos darbuotojų patirtis, įgūdžiai slaugant bei gydant šiuos mažylius leido per pastaruosius porą dešimtmečių labai sumažinti jų mirtingumą. Todėl Pauliaus atvežimas į Lietuvą toks svarbus – tai realus įrankis, suteikiantis galimybę medicinos profesionalams iš arčiau susipažinti su neišnešiotais naujagimiais, jų anatomija, sveikatos sutrikimais,“ – sako A. Speičytė-Radzevičienė.
Padės išgelbėti daug gyvybių visame pasaulyje
Paulius vis plačiau skinasi kelią visame pasaulyje, padėdamas medicinos darbuotojams įgyti naujų neišnešiotų naujagimių slaugos ir gydymo įgūdžių.
„Jis padeda gydytojams pasirengti nenumatytoms situacijoms ir išgelbėti daugiau neišnešiotų kūdikių gyvybių. Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse jau naudojamas simuliatorius tapo nepamainoma mokymosi priemone medikams ir svariai prisideda prie geresnės ankstukų sveikatos priežiūros užtikrinimo,“ – sako A. Speičytė-Radzevičienė.
Ši medicinos inovacija į Lietuvą atvyko su Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ iniciatyva ir JAV farmacijos preparatų platintojos „AmerisourceBergen“ parama. 80 tūkst. eurų kainuojantis simuliatorius – pirmasis visose Baltijos šalyse – sėkmingai pasiekė Lietuvą ir pradeda savo darbą, padėdamas apmokyti medicinos studentus, gydytojus rezidentus bei VUL Santaros klinikų medikus.
„Svarbu, jog verslas taip pat aktyviai prisidėtų, kad Lietuvoje sveikatos priežiūros kokybė būtų pasaulinio lygio. Vienas iš įmonės veiklos tikslų – susitelkimas kartu kurti sveikesnę Lietuvos ateitį. Tad šis projektas mums yra labai prasmingas ir artimas, nes jaučiame, kad galime padėti Lietuvos medikams pakelti ankstukų sveikatos priežiūrą į naują lygį ir išgelbėti daugybę mažylių gyvybių,“ – teigia „AmerisourceBergen“ Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos regiono viceprezidentas Jens Mattuschka.
