Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas LNK Žinioms pasakojo, pacientų srautai nėra dramatiškai išaugę – vieni kreipiasi dėl ūmių traumų ir sveikatos sutrikimų, kiti laukia planinių vizitų. Visgi, gera naujiena ta, kad mažėja „užleistų“ atvejų, kai pacientai dėl savo sveikatos problemų nesikreipė karantino metu.
Pašnekovo teigimu, 2020–2021 metais valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose paslaugų sumažėjo apie 25 proc.
„Nemaža dalis buvo planinių paslaugų, kurias gal buvo galima atidėti. Bet iš asmeninės patirties žinau, kad ypač kovido įkarščio metu turėjome sumažėjusį sergamumą infarktu ir insultu. Darėme net atskirus susitikimus su regionais, nes buvo skiriami resursai, kad būtų galima gydyti įprastą žmonių srautą. Problema ta, kad vieni pacientai bijojo, kitiems buvo sunku patekti pirminėse grandyse“, – sakė gydytojas.
Todėl šių metų pavasarį, pasak V. Pečeliūno, gydytojai matė akivaizdžiai uždelstus ligų atvejus – tiek širdies ligų, tiek onkologijos ar kitose srityse. Šiuo metu tokių pacientų mažėja.
Tačiau kai kuriems operacijos reikia laukti net metus.
„Situacija gana kompleksiška. Kiekvienoje įstaigoje situacija šiek tiek skirtinga, priklausomai nuo to, kaip ją paveikė pandemija. Kai kurie skyriai nukentėjo labiau, kiti mažiau. Ir Santaros klinikose yra padalinių, kurių veikla buvo sumažinta, jų veiklą perėmė kitos įstaigos. Tų padalinių veikla atsistatinėja, pacientų srautas grįžta ir susidaro eilės“, – sakė V. Pečeliūnas.
Gydytojas neslepia, kad eilės pacientų, grįžusių po pandemijos, tikrai susikaupė. Tačiau jos – labai skirtingos. Vienuose padaliniuose laukti reikia savaitę, kituose laukimas gali būti mėnesiais.
„Bet čia niekuo nesame unikalūs. Ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kitose Europos Sąjungos šalyse yra ilgos. Tai iš dalies susiję su finansavimu ir valstybės paslaugų pirkimu. Jei valstybė perka paslaugas, teikia apmokėjimą, skiria lėšų, eilės trumpėja, įstaiga vykdo užsakymą. Mes dabar vykdome valstybės užsakymą 100 proc.“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.
Pastebima, kad nemažai pacientų bando išvengti pirminės patikros grandies, tai yra šeimos gydytojo, ir iškart keliauti į klinikas. Toks procesas ypač matomas priėmimo skyriuose.
„Į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių didžioji dalis pacientų atvyksta dėl problemų, dėl kurių nereikia stacionarinės pagalbos. Jie gauna ištyrimą, pagalbą ir važiuoja namo. Pacientams tai labai patrauklu, bet mūsų skubiosios pagalbos padaliniai labai stipriai kenčia dėl tokio srauto“, – sakė pašnekovas.
LNK pokalbį galite žiūrėti čia: