„Ne pirmą kartą ligoninės administracijai keliame šį klausimą, tačiau sprendimų nesulaukiame. Darbe mes norime jaustis oriai, tačiau realybė tokia, kad mūsų darbinė apranga neatitinka to, kas yra nurodoma įvairiuose teisės aktuose. Ir tai yra ne dirbančiųjų, o darbdavio atsakomybė“, – sako Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė.
Administracijos dėmesio nesulaukiantis darbo aprangos klausimas paskatino medikus vaizdo klipu parodyti, kad aukščiausio lygio ligoninės medikai kasdieniame darbe ieško kūrybinių sprendimų, kaip dėvėti darbinę aprangą. Ir tai daro ne dėl stiliaus. Per ilgų chalatų skvernus suriša į mazgus, kad pastarieji nesivilktų žeme. Per ilgas kelnes pariša raišteliais. Tai, pasak medikų, nėra geriausi sprendimai, bet taip bent sumažinama traumos darbe tikimybė.
„Keldami šį klausimą, mes norime parodyti, kad tai, kas nurodoma šalies teisės aktuose, kuriuose yra gana tiksliai apibrėžiama, kokia turėtų būti medikų apranga darbo vietoje, ir kaip ją turi užtikrinti darbdavys. Tačiau realybėje, kaip matoma nuotraukose ar video klipe, šios nuostatos nėra užtikrinamos“, – sako G.Tomkutė.
Kad medikų reikalavimai nėra tik kaprizas, puikiai iliustruoja šalies teisės aktai.
Lietuvos Respublikos darbo kodekse nurodoma, kad medikų apranga taip pat ir operacinės pižamos yra darbuotojo funkcijai atlikti būtinas turtas. LR DK 31 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad: „Darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Žinoma, darbo kodekse nurodoma ir ką su tuo turtu turi daryti darbuotojas. LR DK 31 straipsnio 2 dalis: Darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis ir turtu pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai“.
„Taupus resursų ar darbo priemonių naudojimas sveikintinas dalykas. Tačiau tai nereiškia, jog darbinę aprangą reikia sunešioti iki dezintegracijos“, – sako G. Tomkutė.
Tiesa, Darbo kodeksas vienintelis teisės aktas, kuriame apibrėžiama net ir kaip turi būti prižiūrima medikų darbo apranga, bei kas ją turi užtikrinti. Medikų darbo aprangos priežiūros reikalavimai yra numatomi Lietuvos higienos normoje HN 47–1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V–946.
Pagal ją:
ASPĮ darbuotojų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, darbo drabužių priežiūrą organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje darbuotojas dirba (10 punktas);
Draudžiama darbo drabužius skalbti patiems namuose (10 punktas);
ASPĮ privalo nustatyti švarių ir nešvarių skalbinių tvarkymo reikalavimus (kas per skalbiniai, tvarumas, taisymas, tvarkymas ir pan.) (13.5 punktas).
Šiuos teisės aktus papildo dar ir pačios gydymo įstaigos vidaus darbo taisyklės, kuriose aiškiai nurodoma, kad: darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su pacientais, privalo dirbti vilkėdami tvarkingą medicininę aprangą.
„Šiandieninė mūsų darbo apranga neatitinka ne tik šalies teisės aktų, bet ir pačios gydymo įstaigos keliamų reikalavimų. Aukščiausio lygio ligoninė, kur investuojama į moderniausią diagnostinę ir gydymo įrangą, negali ar nenori užtikrinti, kad čia dirbantys medikai, apsirengę darbo aprangą, jaustųsi oriai“, – sako SGS pirmininkė G. Tomkutė.