„Dieną prieš tai prastai jaučiausi, bet galvojau, kad tiesiog apsinuodijau maistu. Sekantį rytą prabudau nuo beprotiško skausmo ir pykinimo. Dėstytoja, pas kurią tuo metu atlikinėjau universitetinę praktiką, labai susirūpino ir kurį laiką skausmams nepraėjus, bet dar labiau suintensyvėjus, iškvietė greitąją, nes įtarinėjome apendicitą. Greitoji atvyko per 45 minutes, nors tokį atstumą nuvažiuoti pilnai pakanka daugiausiai 20 minučių“, - skaičiavo ji.
Merginos teigimu, ligoninėje gydytojai ginčijosi, mat niekas nenorėjo priimti pilnametės merginos, atvykusios į ligoninę, kurioje ji neprisiregistravusi.
„Kad kas nors man atliktų įprastus paprasčiausius tyrimus teko pralaukti 15-20minučių (jau net nekalbu apie laiką, kurį laukiau jų rezultatų), kas atvažiavus su greitąja turi būti atlikta iš karto. Dar po pusvalandžio mane priėmė echoskopijai. Pasak daktaro, mano tyrimai buvo idealūs, nors limfocitų padidėjimas aiškiai rodė infekciją. Echoskopu nieko nerado, vadinasi tai ne apendicitas, tačiau skausmai nenyko. Dar pusvalandį pralaukus pasirodė kitas gydytojas. Jis atėjęs pamaigė mano pilvą, nieko labai neklausinėjo ir liepė tiesiog po 5 valandų pasirodyti pas chirurgą Vilniuje, kur aš prisiregistravusi ir išeiti iš ligoninės“, - nuoskaudos neslėpė Lina.
Toks pasiūlymas jai sukėlė pyktį bei šoką – ji šiame mieste be mašinos, neturinti čia gyvenančių draugų ar artimųjų.
„Man pasakius, kad aš negaliu normaliai pasijudinti, tuo labiau pati nukeliauti į Vilnių tokioje stadijoje tikrai nepajėgsiu, gydytojui tai buvo nė motais. Kai atsisakiau pasijudinti iš priimamojo kambariuko, man buvo suleisti du švirkštai nuskausminamųjų, kurie skausmą tik truputėlį apmažino per visą jų veikimo laiką. Ačiū draugei, kuri viską metusi atlekė manęs pasiimti ir nuvežti į Vilnių, nes kitaip nelabai įsivaizduoju kaip aš būčiau ten nusigavusi.
Belaukiant atvykstančios draugės seselės nuolatos vaikščiojo į priimamojo kabinetą ir vis klausdavo kada aš iš ten išeisiu ir kada paliksiu šias patalpas. Šiaip ne taip atvykus į sostinės polikliniką, kurioje esu užsirašiusi, mane skubiai išsiuntė kartoti tyrimų, kurie pasirodo buvo prasti ir rodė ūmų virusą. Šeimos gydytojai paskyrus vaistų bei tam tikrą dietą dabar po truputį sveikstu“, - pasakojo pašnekovė.
4 kategorijos
DELFI susisiekus su minėtos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos ir konsultacijų skyriaus vedėja, buvo paaiškinta, kad visos paslaugos merginai buvo suteiktos tinkamai. Pašnekovės teigimu, pacientę apžiūrėjęs gydytojas – savo srities specialistas, todėl abejoti jo sprendimu būtų neadekvatu.
Su merginą apžiūrėjusiu gydytoju susisiekti nepavyko.
Ši istorija – gera proga dar kartą priminti, kas yra būtinoji pagalba ir kokios yra pacientų teisės.
Įstatymuose numatyta, kad kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl skubiosios medicinos pagalbos gydytojo siuntimas neprivalomas. Taip pat pabrėžiama, kad kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal kompetenciją privalo užtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą.
Skubioji pagalba skirstoma į 4 kategorijas, nuo to priklauso ir laikas, per kurį turi būti pradėta teikti pagalbą.
Pirmajai kategorijai priskiriami: širdies sustojimas, kvėpavimo sustojimas, gresiantis kvėpavimo nustojimas dėl kvėpavimo takų obstrukcijos, kai suaugusiųjų kvėpavimo dažnis < 8 k./min. arba vaikų iki 8 m. kvėpavimo dažnis < 10 k./min., kai suaugusiųjų sistolinis arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) <80 mmHg, kūdikis/vaikas ištiktas dekompensuojamojo šoko. Taip pat - sąmonės praradimas ir nereagavimas į skausmą arba reakcija pagal Glasgow komų skalę (toliau – GCS) < 9 balų, kai stebimi viso kūno traukuliai. Kategorijai taip pat priklauso intraveninis medikamentų arba narkotikų perdozavimas su hipoventiliacija ir hemodinamikos sutrikimu bei sunkūs psichikos sutrikimai su pavojingais agresyviais veiksmais sau ar aplinkiniams. Esant šiems sutrikimams, pagalba turi būti suteikiama nedelsiant. Antrajai kategorijai priklauso atvejai, kai nesuteikus skubios pagalbos pacientui, neišvengiamai gresia paciento gyvybei. Kai paciento būklė sunki arba blogėja taip sparčiai, kad yra potenciali grėsmė jo gyvybei arba gresia organų nepakankamumas, jei medicinos pagalba nebus pradėta teikti per 10–15 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Šiai kategorijai priklauso: kritiška kvėpavimo takų būklė – stridoras arba patologinis seilėtekis, ūmus kvėpavimo sutrikimas, ūmus kraujotakos sutrikimas, šalta, drėgna, „marmurinė“ oda, bloga perfuzija (kapiliarų prisipildymo laikas > 5 s), ūmus didelio kraujo kiekio (25% cirkuliuojančio kraujo kiekio arba daugiau) netekimas. Taip pat - labai stiprus ūmus skausmas dėl įvairių priežasčių, tarp jų – ūmus širdies, pilvo skausmas ar ektopinis nėštumas, vertinamas 9–10 balų pagal dešimties balų skalę.
Tuo metu vidutinio stiprumo skausmas, vertinamas 7–8 balais pagal dešimties balų skalę, kai reikia skubaus nuskausminimo – priskiriamas jau trečiajai kategorijai, pagal kurią paciento būklės vertinimas ir gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Ketvirtosios kategorijos atveju, paciento būklės vertinimas ir/ar gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Kokia būklė priklauso šiai kategorijai – rasite čia.