Iš vienos palatos į kitą
Kiek save pamena, Lina visada turėjusi sveikatos problemų.
„Teko persirgti įvairiomis vaikiškomis ligomis, taip pat ir ausų bei gerklės. Galimybės gydytis pas gydytojus tada nebuvo – liaudiškomis priemonėmis gydydavo tėvai. Dar pamenu, kad ausis nuolat skaudėdavo, jos pūliavo, vėliau kankino nuolatinis vidinis ausies niežulys, dėl ko skaudėdavo ir svaigdavo galvą. Kartais visa tai baigdavosi priepuoliais, po kurių netekdavau sąmonės“, - niūriais prisiminimais dalijasi moteris.
1981 m. jai atlikta radikali dešinės ausies operacija, kurios metu pašalintas būgnelis. Tačiau ir tai neužkirto kelio varginantiems skausmams, diegiančiais galvą iki šiolei.
„Po šios operacijos, įtariant ir atlikus kraujo tyrimus buvo diagnozuotas seruminis hepatitas (gelta). Ilgą laiką praleidau infekcinėje ligoninėje. Gydytojų išvada - buvau užkrėsta neuroinfekcijos būdu, t.y. atliekant operaciją“, - rašo Lina.
Tada moterį ir apniko ligos. Dažnai tekdavo gulėti ligoninėse, vienas diagnozes keitė kitos. 1994 m. moteriai pripažintas neįgalumas (2 neįgalumo grupė).
Bergždžios pastangos
Jau penkerius metus Lina yra priklausoma nuo kitų žmonių. 2010-aisiais jai pripažintas specialiųjų poreikių statusas, kuris nurodo, jog buityje už ją visus veiksmus turi atlikti kitas žmogus. Moteris tikina, kad jai reikalinga ne pagalba, o globa, tačiau dėl tokio statuso sutarti nepavyksta.
Dėl šios neteisybės Lina kreipėsi visur, kur įmanoma – laiškus rašė ir politikams, ir verslininkams bei visuomenininkams, tačiau atsakymas vienas – ji esą turinti vyrą ir tai jo pareiga ją prižiūrėti.
Savijauta - labai prasta
Vienintelė Linos paguoda šiandien yra jos vyras.
„Jis stengiasi, kad man nieko netrūktų, net padaro taip, kad galėčiau bent trumpai gamtoje pabūti. Štai pavasarį, dar tik prasikalant pirmiems žiedams, važiuodamas iš darbo visada man priskina žibučių, kitų gėlyčių. Ir taip visais metų laikais kažką iš gamtos parneša. Gėlių gaunu nuolat ir be progos“, - džiaugiasi pašnekovė ir nusijuokia, kad gana girtį vyrą – dar kitos moterys jį nuvilios.
Su savo išrinktuoju ji susipažino anuomet madingu būdu – per radijo stotį A2. Kol Linos vyras dirba, ji guli lovoje ir daro viską, kad greičiau diena praeitų.
„Anksčiau kryžiažodžius sprendžiau, kartą skaitytas knygas vėl ir vėl skaičiau. Kai įsigijome kompiuterį, pramokau spausdinti. Turiu savo svetainę, ten talpinu mintis. Rašau, kiek galiu, bet ir tai sunkoka“, - pripažįsta ji.
Net ir tokią menką pramogą aptemdo kasdienės sveikatos bėdos.
Man visą laiką šalta, kūną krato drebulys, o naktį kojas traukia mėšlungis. Jautrus visas kūnas net šukuojant plaukus. Daug problemų ir su dantimis, tačiau reikalinga gerų odontologų konsultacija ir pagalba. O kaip tai padaryti? Į namus jų išsikviesti negaliu, o ir pinigų nėra“, - tikina Lina.
Šį teiginį iliustruoja ir skaičiai. Jos neįgalumo išmoka yra 267,66 eurai. Didelę dalį lėšų tenka skirti vaistams.
„Kasdien sučiulpiu tabletę nuo spaudimo, nuo greito širdies plakimo, nuo opų. Išgeriu kraują skystinančius vaistus, vaistus nuo anemijos, tada nuskausminamuosius ir dar raminamųjų“, - vardija Trakų gyventoja.
Šiandien moteris pasiduoda ir kreipiasi pagalbos į geros valios žmones. Pinigų viskam tiesiog nebepakanka.
Atnaujinimas: DELFI.lt redakciją pasiekė kitų skaitytojų atsiliepimai, esą ši moteris sako ne visą tiesą. Todėl padėti jai finansiškai nėra rekomenduojama.
Į butą socialinės darbuotojos neįleistos
Kiek kitokią istorijos versiją DELFI pateikė Trakų rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Zalieckienė. Specialistės teigimu, Lina nuo 2010-02-03 iki dabar gauna priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.
„Trakų globos ir socialinių paslaugų centro ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojai lankosi pagal poreikį. Padeda sutvarkyti dokumentus kreipiantis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų. Taip pat padėjo užpildyti prašymą dėl būsto ir aplinkos pritaikymo darbų neįgaliam. 2011 m. atlikti būsto pritaikymo darbai. Šiems darbams atlikti skirta 3000 Lt. Susiklosčius sunkiai materialinei padėčiai buvo išmokėta vienkartinė pašalpa ligos atveju – 350 Lt dydžio“, - sakė ji.
Kompensacijas už būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidas moteris gavo nuo 2004 metų iki 2015 m. gegužės mėn.
„Pagal piniginės socialinės paramos įstatymo nuostatas, p. Linos atveju, vyras nuolat dirba pagal verslo liudijimą. Jeigu vyro pajamos iš individualios veiklos mažesnės nei minimalus mėnesinis atlygis MMA, jis turi registruotis darbo biržoje. Kadangi jis teigia, kad prižiūri savo žmoną, tokiu atveju, darbo biržoje registruotis nereikia“, - aiškino specialistė.
Jos teigimu, paskutinį kartą socialiniai darbuotojai lankėsi 2015 m. rudenį, bet į butą nebuvo įleistos.
„Ne kartą, p. Linai buvo siūlytos socialinės priežiūros paslaugos, tačiau paslaugos mokamos ir moteris jų atsisakė. Savivaldybės administracijos socialiniai darbuotojai visada stengiasi padėti žmogui, tačiau ir patiems žmonėms reikėtų daugiau turėti tolerancijos socialinių darbuotojų atžvilgiu. Gaila, bet beveik kiekvienoje situacijoje jeigu kaltinsi socialinį darbuotoją, jis kaltas ir liks“, - reziumavo D. Zalieckienė.