„Šv. Kūčių vakarienė – tai ramybė, santarvė pačių brangiausių, artimiausių žmonių apsuptyje... Deja, šį kartą mūsų šeimoje buvo kitaip. Vieną minutę – fotosesija prie eglutės, kitą – sėdint prie Kūčių stalo, tetą ištiko klinikinė mirtis, – feisbuke rašė moteris.
– Pirmas įspūdis, kad užmigo, bet keičiantis veido ir kūno spalvai, supratome, kad atsitiko kažkas rimto. Prisipažinsiu, pirma reakcija – panika, chaotiškai spaudinėjau krūtinės ląstą, negirdėjau Kauno miesto Greitosios medicininės pagalbos (GMP) dispečerinės dispečerio nurodymų.
Dėkoju GMP dispečeriui už kantrybę, nes tik ramus ir įtaigus jo balsas grąžino man šaltą protą ir klausą, pradėjus klausyti jo komandų, pavyko tetą atgaivinti. Telefonu bendravome, darėme krūtinės ląstos paspaudimus, kai pradėjo kvėpuoti – skaičiavome įkvėpimus, kol atvyko Jonavos greitosios medicinos pagalbos greitoji ir reanimobilis.
Jie perėmė gaivinimą, suteikė būtinąją pagalbą, nuoširdžiai rūpinosi ne tik teta, bet ir mumis – mus nuramino jų profesionalus ir greitas darbas. Dvi jaunos medikės Neringa Stučinskaitė ir Laura Komarova ir du vyrai (medikai ar vairuotojai, nežinau).
Po to – į Kauno klinikas, kuriose buvo atliekama aibė tyrimų. Taip, užtrukome iki 5 valandos ryto. Bet buvo atlikta galvos KT, peršviesta krūtinės ląsta, kad įsitikintume, ar nesulaužiau šonkaulių gaivinant, stebima širdies veikla, spaudimas ir t. t.
Kraujo tyrimai atlikti ne tik vieną kartą atvykus, bet ir pakartoti vėliau, stebint, kokie įvyko pokyčiai. Teta rūpinosi gydytojas – rezidentas Juozas Cėpla. Šis jaunas gydytojas turi ir puikų psichologinį pasirengimą bendraudamas su pacientais ir lydinčiais asmenimis. Buvom priverstos klausyti vienos ponios klykavimus „reikalauju" ir gydytojo-rezidento ramų atsaką jai.
Visa mūsų šeima dėkoja visiems dirbusiems ir gelbėjusiems gyvybę – už operatyvumą, profesionalumą, už suteiktus išsamius paaiškinimus, skubiai atliktus būtinus tyrimus, už nuoširdų bendravimą!
Reikėjo kelių dienų, kad nurimčiau pati, svarsčiau ar apie tai rašyti. Vis dėlto reikia, nes būtent „Facebook“ ir pilamas tas purvas medikų adresu, o už gerus dalykus dažniausiai pamirštame padėkoti. Reikia, nes pastaruoju metu girdžiu daugiau priekaištų nei padėkų. Žinoma, visko būna, bet mūsų atvejis vertas didžiausios padėkos ir pagarbos medikams ir jų darbui.
Kartais reikėtų mums patiems mažiau pykti ir palengvinti medikų darbą bendradarbiaujant, o ne reikalaujant."