Augančioje statistikoje karaliauja el. cigaretės
2018 metų tyrimo rezultatai buvo pristatyti Seime vykusioje diskusijoje „Nepilnamečių elektroninių cigarečių rūkymo bumas Lietuvoje: ką gali padaryti tėvai, mokykla, valstybė?“.
Anot tyrimą atlikusio prof. dr. K. Šmigelsko, kalbant bendrai apie vaikų rūkymą, nėra svarbi vaiko socialinė-ekonominė padėtis. Tačiau pastebėta, kad kasdien el. cigaretes daugiau rūko vaikai, kurie priklauso aukštai socialinės-ekonominės padėties grupei.
Mokslininkas pabrėžia, kad ne vieną dešimtmetį žinoma, kad tabako gamintojai tikslingai savo produktus kuria vaikams ir paaugliams, nes gamintojų tikslas „pagauti“ vartotoją dar iki jam sulaukiant 18 metų. „Nes jei jo iki to laiko nepagavai, tai pinigų negausi – labanakt“, – sako K. Šmigelskas.
Kaip matoma iš statistikos, 2014 metais 81,6 proc. vaikų nerūkė jokių cigarečių. 2018 metų tyrimo rezultatai parodė, kad šis skaičius sumažėjo iki 76,7 proc. Tai reiškia, kad rūkančių vaikų skaičius auga.
Tyrimas parodė, kad 36 proc. 11, 13 ir 15 metų amžiaus vaikų mėgino bent kartą rūkyti savo gyvenime (neišskirta ar tradicinius tabako gaminius, ar el. cigaretes), 15,6 proc. vaikų rūkė per pastarąsias 30 dienų, o 12,6 proc. vaikų rūko šiuo metu.
Net 18 proc. 11, 13 ir 15 metų amžiaus vaikų mėgino bent kartą savo gyvenime rūkyti kanapių, o 7,3 proc. – jas rūkė per pastarąsias 30 dienų.
Tačiau, kaip jau minėta, populiariausios tarp tokio amžiaus vaikų yra elektroninės cigaretės – net 38,6 proc. vaikų mėgino bent kartą gyvenime jas rūkyti, o 17,9 proc. vaikų jas rūkė per pastarąsias 30 dienų.
Kaip diskusijos metu teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) laikinoji vadovė Gražina Belian, 2014 metais buvo užregistruota net 7764 skirtingi el. cigarečių aromatai ir skoniai. Diskusijos dalyviai pabrėžia, kad būtent aromatizuoti tabako gaminiai ir patraukia vaikus.
Lyginant su tyrimo rezultatais 2014 metais, pastebima, kad vis daugiau vaikų rūko. Pavyzdžiui, net 5,2 proc. penktokų – rūko. Daugiau rūkyti yra linkę berniukai: jų tarpe rūkantieji sudaro 21,1 proc. o mergaičių – 14,6 proc.
Imsis veiksmų
Prof. dr. Kastytis Šmigelskas tikina, kad el. cigaretės yra naujas reiškinys žmonijos istorijoje, tad tyrimų apie šio rūkymo būdą nėra atlikta daug tyrimų. „Jei seniau buvo klausimas ar el. cigaretės yra tokios pačios kenksmingos, ar ne tokios pačios, gal mažiau, tai dabar daugelis tyrimų parodo, kad klausimas yra ne ar jos kenksmingos, o klausimas – kiek jos labiau kenksmingos nei įprastos cigaretės“, – įsitikinęs mokslininkas.
Anot jo, el. cigaretės yra labiau keliančios priklausomybę nei tradicinės cigaretės. Taip pat, teigia mokslininkas, rūkant el. cigaretes, yra didesnė širdies sutrikimų tikimybė bei didesnė tikimybė pakenkti plaučiams.
Tačiau šeimos gydytoja-psichoterapeutė Viktorija Andrejevaitė tikina, kad el. cigaretės yra vienas iš būdų, kurie padeda mesti rūkyti. Anot jos, uždraudus aromatizuotus produktus, visa galybė žmonių sugrįš rūkyti tradicinius produktus, tad draudimas nėra tinkamas būdas padėti žmonėms mesti rūkyti. Gydytoja taip pat teigia, kad yra pakankamai mokslinių tyrimų, kurie įrodo, kad el. cigaretės yra sveikesnis variantas tradicinėms cigaretėms.
Kaip teigia Seimo narys Mykolas Majauskas, šiandien atsakingų institucijų veiksmai nėra pakankami, mat yra atvejų, kai internetu yra prekiaujama nelegaliais nikotino produktais: tai nelicencijuota veikla, kurią galima prilyginti nelegaliai prekybai gatvėje. „Tačiau policija nieko absoliučiai nedaro. Į juos kreipiausi ne kartą, dėl tokio (sunku juos pavadinti verslininkais) elgesio, kurie sąmoningai pardavinėja, žinodami, kad produktai keliauja vaikams į rankas“, – diskusijos metu piktinosi politikas.
Anot jo, daugybė tyrimų rodo, kad auga el. cigarečių naudojimas. Politikas pasakoja ir apie tai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo su el. cigaretėmis siejamos ligos žuvo jau 19 vaikų, o 1000 dar ligoninėje. Apie šią ligą galite plačiau pasiskaityti čia.
M. Majauskas pabrėžia, kad JAV į šią situaciją reaguoja griežtai ir planuoja uždrausti aromatizuotus el. cigarečių produktus. Anot politiko, Europos Sąjunga nuo kitų metų uždraus visus tradicinių cigarečių aromatizuotus produktus. „O kai kurios šalys žengia dar toliau: Estija ir Suomija uždraus ir el. cigarečių aromatizuotus produktus, sakydami, kad jie skatina vaikus išbandyti tuos produktus“, – teigia konservatorius.
Anot Seimo nario Vytauto Kernagio, jau yra įregistruotas Licencijavimo įstatymas, kuris licencijuotų el. cigarečių pardavimų veiklą.
„Šiandien buvo registruotas įstatymas, kuris licencijuos šią veiklą. Iki šiol nebuvo tai licencijuota. Jame bus aprėptos tokios sritys kaip nuotolinė prekyba, kuri šiuo metu yra vykstanti. Visi turbūt žinote, kad nepilnamečiai gali patekti į interneto svetaines, ten niekas netikrina jų amžiaus, jie įsigyja ir siunčiasi į paštomatus. Jie laisvai gali per atstumą įsigyti e.cigarečių“, – tikina V. Kernagis.
Bus siekiama licencijuoti el. cigarečių mažmeninę prekybą, didmeninę prekybą bei gamybos veiklą. Esą bus numatytos didesnės baudos už produktų pardavimą nepilnamečiams ir nuotolinę prekybą. „Nuotolinės prekybos kontroliavimui, už pakartotinį nuotolinės prekybos veiksmą – bus atimama licencija iš verslo ir jis nebegalės verstis tuo verslu“, – siūlo V. Kernagis. Kita problema – akcizų surinkimas. Pasak V. Kernagio, kol veikla nelicencijuota, nėra aišku, kiek asmenų ir įmonių verčiasi šia veikla.
Ir nors visa diskusija skirta aptarti vaikų rūkymo mastą, profesorius pabrėžia, kad nereikia pamiršti ir suaugusiųjų. „Nenurašyčiau suaugusiųjų kategorijos. Mes visi mokame Privalomąjį sveikatos draudimą ir tie pinigai yra mūsų visų kaip visuomenės sveikatos problemų sprendimui. Ir jeigu su tam tikra priemone, kaip el. cigaretės, problemų daugėtų, tai mes pajustume sirgdami kitomis ligomis. Jūs žinote, kad sveikatos biudžetas yra visuomet ribotas, visą laiką yra klausimas, kokius vaistus įtraukti į privalomą kompensavimą. Tai jeigu atsirastų dar papildomos problemos, tai pinigų nepadaugės o sumažės alternatyvų gydyti vėžiui, ar kitoms ligoms. Manau, kad tai liečia ir mūsų suaugusiųjų tkategoriją, nes esami gydomi iš to pačio biudžeto“, – sako K. Šmigelskas.