Šeimos gydytojas liks tik vadybininku?
Pasak SAM, reforma turėtų padėti vystytis šeimos medicinai, suformuoti aktyvaus gydymo sistemą, kai svarbiausia pagalba gaunama arčiau namų, taip pat paskatinti bendradarbiavimą tarp įstaigų, lėšas naudoti protingiau. SAM komiteto posėdyje teigė, kad reforma svarstyta su įvairiais specialistais, tačiau jai priešinamasi, nes reformos niekam nepatinka.
Šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė gydytoja Alma Astafjeva posėdyje pastebėjo, kad reformos projekte daug kalbama apie tai, jog reikia plėsti šeimos gydytojo komandą. Tačiau ši komanda, pasak A. Astafjevos, jau yra, tačiau nėra pinigų, kurie ją finansuotų.
„Galime turėti ir kineziterapeutus, ir socialinius darbuotojus, bet mums trūksta finansavimo. Dabar kalbama, kad bus pakeista komanda, kuri jau ir taip yra veikianti ir galiojanti, tik trūksta finansavimo. Nereikia kažkokio sveikatos centro, reikia finansavimo, kad galėtume priimti į savo komandą tuos žmones. Sujungti pirminį ir antrinį lygį yra ydinga“, – sakė A. Astafjeva.
Medikai pastebi, kad reforma naikintų šeimos gydytojų identitetą, tad jiems vietoje realaus darbo reikėtų užsiimti siuntimų rašymu.
Bijo, kad pacientams paslaugas gauti bus dar sunkiau
Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė Kristina Grigaliūnaitė teigė, kad sujungus pirminį ir antrinį lygį visoje Lietuvoje situacija bus tokia pati, kaip dabar didžiosiose poliklinikose.
„Mėnesio ar kito laikotarpio pabaigoje iš administracijos gauname labai aiškią žinią, kad mieli šeimos gydytojai, šį mėnesį turime per mažai konsultacijų pas nefrologus, tai būkite geri, reikia, nereikia, vis tiek nusiųskite, nes nuo to priklauso pinigai. Dėl to kentės ir pati valstybė, ir patys pacientai. To nereikia nei mums, nei pacientams, nes ši reforma atima visą prasmę būti gydytoju bet kam, kas dirba ambulatorinėje grandyje.
Nei kardiologai nori gydyti spaudimą, nei loristai plauti ausis, nei akių gydytojai gydyti konjuktyvitus“, – apie tai, kaip šeimos gydytojo atsakomybė būtų perkeliama antrinio lygio specialistams, pasakojo K. Grigaliūnaitė.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atkirto: „Tai suprantu, pagal jus nieko daryti nereikia, nes visi sakėt, kad jokių pertvarkų nereikia, tik pinigų reikia, taip?“.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Rasa Isevičienė atsakė, kad paciento poreikius turi vertinti šeimos gydytojas.
„Šeimos gydytojas įvertina visą visumą ir nukreipia ten, kur reikia, jei to pats negali padaryti. Sakote, kad kompleksiniai sprendimai bus daromi vietoje, o į kitus regionus pacientai vyks tik labai specializuotų paslaugų gauti.
Su tokia pertvarka jūs nepritrauksite specialistų, kardiologai, šeimos gydytojai nenorės dirbti tokiomis sąlygomis. Slovėnijoje jau nebenori stoti į šeimos mediciną, nes jie tampa nebe gydytojais, o siauro spektro paslaugų teikimo specialistais“, – sakė R. Isevičienė.
Pasak jos, pacientui paslaugas bus gauti daug sunkiau, nes jis turės keliauti pas gydytojus savo regione. O tolimesniuose regionuose pritraukti visų specialybių gydytojus – kone neįmanoma.
Gydytojai nusivylę, kad į jų pastabas neatsižvelgiama, ministerija atkerta, kad pasiūlymų negauna
Medikai pastebi, kad sveikatos įstaigos bus papildomai apkrautos bendradarbiavimo sutartimis, nors paslaugas ir taip galėtų teikti, jei netrūktų resursų – žmonių ir finansavimo. Posėdyje dalyvavę gydytojai pasakojo, kad yra nusivylę, nes ministerija nepakvietė reformos kurti kartu, tik pakvietė pažiūrėti, kaip ji pristatoma. O ir į užduotus klausimas bei pastabas nebuvo atsakyta ar atsižvelgta.
SAM atstovė atkirto, kad ministerijoje veikia šeimos medicinos komitetas, jame yra daug narių, dalyvaujančių ir posėdyje. Pasak SAM, diskusijos buvo ir rugsėjį, ir balandį, tačiau pasiūlymų iš medikų nebuvo gauta.
„Nežinau, kaip jūs šiandien čia susiorganizavot ir atėjot čia skųstis, bet kalbėkime faktais“, – posėdyje kalbėjo SAM viceministrė Danguolė Jankauskienė. Jai pritarė ir Rasa Biekšienė iš SAM. Pasak jos, ministerija niekada nesulaukia pagalbos iš šeimos gydytojų.
Opozicijos atstovas ir komiteto narys Aurelijus Veryga taip pat įgėlė Sveikatos apsaugos ministerijai.
„Tai, kad ministerija sako, kad šeimos gydytojai nenori bendradarbiauti, yra kažkoks nonsensas, man sunku suvokti tokį dalyką. Tikrai dirbom ir aš, ir Rimantė [Šalaševičiūtė] ministerijoje, ir niekad neišgirdom atsisakymo, jei paklausi, paprašai. Matyt, kad nėra noro bendradarbiauti. Ministerija sako, kad socialiniai partneriai neprieštarauja [reformai]. Noriu paklausti, kas tie socialiniai partneriai? Savivaldybės prieštarauja, medikų profesinės sąjungos, šeimos gydytojai prieštarauja, specialistai prieštarauja. Tai kas tie jūsų partneriai?“, – sakė A. Veryga ir pridūrė, kad diskusija su specialistais ir reformų pristatymai nėra tas pats.
Nori grąžinti pacientus į mažesnes savivaldybes
Kiek anksčiau laidoje „Delfi tema“ sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kalbėjo apie gydymo įstaigų reformos būtinybę. Pasak ministro, skausmingiausia yra pripažinti faktus.
„O faktai yra tokie, kad Lietuvoje vidutiniškai apie 50 proc. pacientų iš mažųjų ir vidutinio dydžio savivaldybių juda į didžiuosius miestus, palieka mažas gydymo įstaigas. Mūsų reformos tikslas yra sugrąžinti šiuos pacientus į mažas gydymo įstaigas, užtikrinant, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų teikiamas bazinis paketas paslaugų. Manome, kad apie 80 proc. pacientų galėtų būti gydoma būtent savivaldybėse“, – sakė A. Dulkys.
Ministro teigimu, dabar kai kurie žmonės net ir dėl pačių menkiausių sužeidimų gydytis vyksta į didžiųjų miestų, Kauno ar Vilniaus klinikas. Tad po reformos tikimasi, kad sunkiausi pacientai bus priimami pagrindiniuose 5 Lietuvos miestuose, o mažesniuose miestuose bus teikiamos pagrindinės reikalingos gydymo paslaugos.
„Būtent užtikrintas paslaugų paketas ir traukia gydytoją. Kalbant apie akušerijos skyrius, jų koncentracija vyksta jau ne pirmus metus ir tai yra labai sėkmingas projektas. Būtent nuo gimdymo skaičiaus priklauso mūsų pacienčių saugumas. Per pastaruosius 10 metų, nors skyrių mažėjo, kūdikių mirčių sumažėjo 4 kartus, būtent dėl paslaugų kokybės.
Kai kuriose savivaldybėse per daug koncentruojamasi į kai kurias chirurgines, akušerijos paslaugas. Reikia būtent koncentruotis į tai, ko žmonėms reikia, ir kad būtų pakankamas pacientų skaičius. Jei jų pakankamai nėra, mažėja paslaugų kokybė, pacientai palieka įstaigas ir važiuoja į kitus miestus“, – sakė ministras.