Šalyje yra 2,3 tūkst. gydytojų, slaugytojų, teismo medicinos ekspertų, kuriems atlyginimas mokamas iš biudžeto. Šių įstaigų vadovai nuogąstauja, kad iš PSDF padidinus kolegų atlyginimus, bus vis sunkiau su nekonkurencingu atlygiu išlaikyti darbuotojus, o ir naujų prisišaukti į neprestižinį sektorių – sudėtinga.
Antradienį ši problematika aptarta Seimo Sveikatos reikalų komiteto surengtoje diskusijoje.
20 proc. kilimas – ne visiems
„Nuo gegužės mėnesio medikų atlyginimai didėja 20 proc., rezidentams jau dabar padidėjo, ir kalbama, kaip jiems visiems, t. y. tiems, kurie gauna iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, toliau didės. Tačiau yra medikų, kurie dirba teismo ekspertais, slaugos ligoninėse, sporto medicinoje, jiems atlyginimas mokamas iš biudžeto, ir jiems atlyginimai nedidėja. Iš čia kyla problema – vieniems medikams atlyginimai didėja, kitiems nedidėja“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovė „valstietė“ Asta Kubilienė.
Komiteto narys „valstietis“ Darius Kaminskas teigė, kad iš biudžeto atlyginimus gaunantys medicinos darbuotojai jau šiuo metu uždirba mažiau nei jų kolegos, atlygį gaunantys iš PSDF.
„Keliami atlyginimai medicinos darbuotojams, kurių šaltinis yra PSDF, bet ne biudžetininkams, todėl susitarėme su penkių ministerijų atstovais, kad galėtume kelti medicinos darbuotojų, dirbančių jiems pavaldžiose įstaigose, atlyginimus. Jei nebus konkurencingo atlyginimo būtent biudžetinėse įstaigose, gali būti pačių darbuotojų nuotekis į medicinos įstaigas, ir gali strigti (kai kurų biudžetinių – BNS) įstaigų darbas“, – žurnalistams sakė D. Kaminskas.
„Palyginti su kitoms įstaigoms, pavyzdžiui, Dotnuvos slaugos namų slaugytojos atlyginimas yra apie 600 eurų iki mokesčių, palyginti su kitomis įstaigomis, kur gauna yra 700, 800 eurų, paėmus Vilniaus miesto atlyginimus, tai yra pakankamai ženklus skirtumas“, – pažymėjo D. Kaminskas.
Baiminasi, kad trūks darbuotojų
Dotnuvos slaugos namų direktorius Vytautas Gogaitis per diskusiją pabrėžė, kad jo vadovaujamos įstaigos medicinos personalas turi tokį patį išsilavinimą, licencijas, tik atlyginimas – mažesnis, o darbuotojams išėjus į pensiją sunku bus rasti, kas juos pakeis.
„Mano įstaigoje dirbančių slaugytojų amžiaus vidurkis – 60 metų, po kelerių metų jos nebedirbs, o jaunus žmones pritraukti į slaugos namus sunku. Toj pačioj Dotnuvos seniūnijoj specialistų neatsiras, važinėti iš Kėdainių irgi nelabai kas sutinka, o darbas mūsų visą parą, visus metus nesustojantis, ir fiziškai, ir psichologiškai sunkus. Mūsų įstaigoje gyvena 47 gyventojai, 28 žmonės yra su sunkia negalia, gulintys, o mūsų slaugytojų algos vidurkis 608 eurai be atskaitymų“, – kalbėjo V. Gogaitis.
Darbuotojų pritrūkti gali ir Kalėjimų departamentas, sako naujasis įstaigos direktorius Robertas Krikštaponis.
„Mūsų įstaigai priklauso laisvės atėmimo vietų ligoninė, ji šiandien atnaujinta, tačiau specialistų prisikviesti negalime. Specialistai neateina, nes mažas atlyginimas, o mūsų kontingentas, ligoniai yra specifiniai. Bandome papildomai prie atlyginimo mokėti priedus, bet jie ne begaliniai, irgi baigiasi. Jei visoje Lietuvoje didinami medikų atlyginimai, o mums – ne, mes tikrai nieko neprisišauksime“, – kalbėjo R. Krikštaponis.
Anot jo, Kalėjimų departamento sistemoje medikai dirba ne tik Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, bet vienuolikoje laisvės atėmimo įstaigų.
„Šiandien vidutinis gydytojo atlyginimas apie 1000 eurų, slaugytojos – apie 600 eurų. Jei mes visur pakelsime atlyginimus, o mums paliksime, kaip yra, liksime be gydytojų“, – reziumavo Kalėjimų departanento vadovas.
Su panašiomis problemomis sakė susiduriantys ir Teismo medicinos tarnybos, Teismo psichiatrijos tarnybos vadovai.
Vienas siūlymų – pervesti į PSDF
Finansų ministro Viliaus Šapokos patarėjas Edmundas Žilevičius pateikė duomenis, kad iš viso yra 2,3 tūkst. medicinos srities darbuotojų, kurie atlyginimus gauna iš biudžeto. Iš jų sveikatos sistemoje dirba per 900, socialinės apsaugos – per 600, Kalėjimų departamente – 271, vidaus reikalų sistemoje – 170, Kūno kultūros departamente – 156, krašto apsaugos sistemoje – 87, švietimo sistemoje – 31 asmuo.
E. Žilevičius siūlė, kad ministerijos, kurių sistemoje dirba tikrai nedidelis skaičius medicinos darbuotojų, ieškotų galimybių jiems pakelti atlyginimus iš vidaus resursų.
„Išskyrus sveikatos ir socialinės apsaugos sistemas, tai nėra didelis žmonių skaičius. Šiemet, kadangi biudžetas jau priimtas, didelių galimybių kelti atlyginimams gal jau nėra, tik kiekviena ministerija, turėdama savo resursus ir matydama, kad nuo gegužės pirmos didinami atlyginimai iš PSDF, galbūt turi moralinę teisę pasižiūrėti ir jiems kažkiek pakelti, kad būtų kompensuotas moralinis netekimas“, – sakė E. Žilevičius.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė sakė, kad kreipsis į šių ministerijų vadovus dėl susidariusių skirtumų ir prašys ieškoti galimybių padidinti atlyginimus medicinos srities darbuotojams iš vidaus resursų.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga svarstė, kad būtų galima visus medicinos darbuotojus pervesti į bendrą sistemą, kad visiems atlyginimas būtų mokamas iš PSDF lėšų.
„Mums reikia visiems susėdus pagalvoti, kokia logika turėtų būti – arba (įstaigos – BNS) jungiamos į sveikatos priežiūros bendrai tinklą ir finansuojamos pagal tą pačią tvarką (iš PSDF), ko gero, nieko tas biudžetas nenukentėtų, iš vienos kišenės perkėlus į kitą. Mano supratimu, jei tai sveikatos priežiūros paslauga, nelabai matau logikos, kai ji yra kitoje sistemoje. Manau, tiesiog istoriškai liko tie gabaliukai išbarstyti, gal dabar geras metas būtų pagalvoti, kaip į bendrą sistemą sujungt tas įstaigas“, – kalbėjo ministras.
Nuspręsta sudaryti darbo grupę iš skirtingų ministerijų atstovų, įtraukiant suinteresuotas institucijas, kurios pasiūlytų sprendimus iš susidariusios situacijos.
Šalies medikų atlyginimai vidutiniškai 20 proc. kils nuo gegužės, tuo metu vėlesniuose kursuose dar studijuojantiems gydytojams – rezidentams – algos apie 10 proc. kyla nuo šių metų sausio.