Ketvirtadienį po pateikimo pritarta Civilinio kodekso pataisos projektui, kad "medicininis lyties pakeitimas Lietuvoje draudžiamas". Pataisas toliau svarstys parlamento komitetai.
Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Taip pat kodekse įrašyta, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai, tačiau tokių nėra.
Siūlymą keisti Civilinio kodekso nuostatas dėl lyties keitimo įregistravo konservatoriai medikai Antanas Matulas, Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius.
Pataisą teikiantys parlamentarai tvirtina, kad Lietuvos visuomenėje "lyties pakeitimo operacijos vertinamos labai kontroversiškai, visuomenė dėl psichosocialinių priežasčių yra nepasirengusi priimti lyties pakeitimo praktikos, todėl leidimas daryti lyties pakeitimo operacijas sukeltų daug medicininių ir etinių problemų".
Pataisos aiškinamajame rašte konservatoriai aiškina, jog lyties mediciniškai pakeisti neįmanoma, nes ji "genetiškai determinuota nuo pat prasidėjimo momento", o lyties keitimo procedūra "yra susijusi su radikaliu žmogaus suluošinimu, nes fiziškai sveiki asmenys, galintys pradėti ir auginti savo vaikus, yra kastruojami".
Civilinio kodekso pataisos projektą inicijavę Seimo nariai taip pat argumentuoja, kad leidimą keisti lytį pakeitus draudimu, "valstybė bus apsaugota nuo prielaidų, sukuriančių pagrindus atsirasti byloms prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme".
Lietuva 2007-aisiais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl transseksualo teisės pasikeisti lytį. Pažeidimas nustatytas dėl to, kad Lietuva nėra priėmusi specialaus įstatymo dėl lyties keitimo, nors apie tokį įstatymą kalbama Civiliniame kodekse.
EŽTT byloje "L. prieš Lietuvą" pripažino, kad Lietuvos valstybė pažeidė pareiškėjo L. teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir įpareigojo Lietuvą per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo priimti įstatymą, reguliuojantį lyties keitimo tvarką ir sąlygas.
Sprendime buvo nurodyta, kad jeigu per tris mėnesius toks įstatymas negalėtų būti priimtas, valstybė turės išmokėti pareiškėjui 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų) materialinei žalai atlyginti - tą valstybė ir padarė.