Dalis žmonių sako niekada tuo nesidomėję, nes bet kada galima kviesti greitąją pagalbą, tačiau už paprastą konsultaciją greitosios pagalbos skyriuje gali tekti ir susimokėti.
Santariškių klinikų Vilniuje priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus medikų teigimu, nors priėmimo skyrius skirtas ūmiai, sunkiai susirgusiems, traumuotiems žmonėms, maždaug trečdalis pacientų nuolat yra tokie, kuriems skubios pagalbos nereikia.
Tai, pavyzdžiui, sergantieji lėtinėmis ligomis, kurios paūmėjo, norintys išsirašyti vaistų arba tiesiog pasiklausti, ar nesupainiojo seniai skirto gydymo.
Radviliškio ligoninės vadovės teigimu, srautai padidėja, kai nedirba šeimos gydytojai – šiokiadieniais po darbo valandų, savaitgaliais, per šventes. Bet dalis žmonių į priėmimo skyrių esą skuba ir dieną, nes apžiūros čia sulauks greičiau nei pateks pas šeimos gydytoją ar specialistą.
„Pas šeimos gydytojus yra nemažos eilės ir tenka palaukt ilgiau. Atvykę į priėmimo skyrių žmonės, kaip taisyklė, visada prašo ar net reikalauja, kad būtų apžiūrėti tuoj pat“, – sako Radviliškio ligoninės direktorė Danutė Povelauskienė.
Didysis konfliktas, anot medikų, kyla, kai žmonės pamato, kad eilė juda ne taip, kaip, pavyzdžiui, banke, kur visi kviečiami paeiliui. Priėmimas čia – reglamentuotas.
„Pirmumo teisę vis dėlto turi kritiškai sunkūs, ūmiai susirgę, sunkios būklės, gaivinami, be sąmonės pacientai. Jiems teikiama pirmenybė, todėl, žinoma, kiti pacientai turi šiek tiek palaukti. Paprastai laukimas negali trukti daugiau nei numatyta ministro įsakymais. Pavyzdžiui, kraujuojantys, traumą patyrę pacientai neturėtų laukti ilgiau kaip valandą. Kiti pacientai, pavyzdžiui, atvykę dėl eilinio karščiavimo, gali laukti ir iki trijų valandų“, – aiškina Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja Liucija Vaitkevičiūtė.
Dar ilgiau, pasak gydytojos, gali tekti laukti tiems, kurie atvyksta vien pasikonsultuoti. Beje, tokiu atveju, neturėdami siuntimo, žmonės neturėtų nustebti, jeigu už konsultaciją turės susimokėti.
Medikai sako – nesusipratimų priėmimo skyriuose sumažėtų, jeigu žmonės, kuriems nereikia būtinosios pagalbos, užuot važiavę čia, kreiptųsi ten, kur juos nemokamai priimtų šeimos gydytojo nedarbo metu.
„Pacientai to turėtų klausti savo šeimos gydytojo ar ieškoti informacijos savo šeimos centre. Esu mačiusi netgi ant lauko durų aiškiai parašytą informaciją, kad šeimos daktaro ne darbo metu jūs galite kreiptis į tokią ir tokią įstaigą, kur jums pagalba bus suteikta visą parą“, – tvirtina L. Vaitkevičiūtė.
Kad tokia galimybė yra, žino ne visi ir prireikus važiuotų ne ten.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, visos poliklinikos, visi šeimos centrai miestuose ir kaimuose privalo matomoje pacientams vietoje nurodyti, kas ir kur juos nemokamai priims tada, kai nedirba šeimos gydytojas. Dalis didesnių įstaigų, kuriose užsiregistravę žmonės, pačios turi budinčius gydytojus. Mažesnės sudaro sutartis su didesnėmis.