Penktąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 29 d. – vasario 4 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 179,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 127,6 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų penktąją savaitę registruotas Panevėžio administracinėje teritorijoje, didžiausias – Marijampolės administracinėje teritorijoje.
2018 m. penktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 299 asmenys. Iš jų – 14 asmenų iki 2 metų, 180 vaikų – 2-17 metų, kiti suaugusieji. Hospitalizuotos trys nėščiosios. Septyni iš hospitalizuotų asmenų buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausiai hospitalizuotų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.
ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
- 65 m. ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
