Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė direktorė Aldona Droseikienė teigia pastaruoju metu sulaukianti vis daugiau sunerimusių pacientų artimųjų klausimų dėl to, kad ligoniai pagalbos ieško ne pas gydytojus, o internete.
„Pasipylė tokių daug istorijų, kada mamos, tėčiai, žmonos, vyrai ateina ir sako - nebežinome, ką daryti. Užsidarė kompiuteryje, susirašinėja feisbuku ir visą informaciją gauna tik iš interneto, dėl viso gydymo konsultuojasi vienas su kitu, daktaras - jau ne autoritetas, simptomus vėlgi nustato patys sau ir jeigu magnetinis rezonansas patvirtino diagnozę, tai jie sako - turbūt ne, nes Jonui, Petrui, pasirodo, ne išsėtinė (sklerozė) buvo. Kaip esu girdėjusi, kad „supermamos“ viena su kita besitardamos nugydo vaikus, tai aš matau irgi tokią tendenciją“, - apie sergančiuosius išsėtine skleroze spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo A.Droseikienė.
Jos teigimu, sergantieji taip pat dažnai vengia jungtis prie sąjungos, baimindamiesi, kad apie jų ligą sužinos bendradarbiai ar darbdavys. Ji taip pat pažymi, kad ligonio būklė priklauso ir nuo aplinkos, o ne tik nuo vartojamų vaistų.
Kaip sakė toje pačioje spaudos konferencijoje dalyvavę medikai, šiuo metu sergantiesiems išsėtine skleroze kompensuojamas visavertis gydymas ir laiku besikreipiantieji į gydytojus gali sustabdyti ligos progresavimą. Visgi pacientų atstovė sakė, kad ligoniams trūksta socialinių paslaugų, psichologų konsultacijų. A.Droseikienė pasakojo, kad anksčiau finansavimą projektams dėl tokių paslaugų teikimo pavykdavo gauti per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), o dabar per savivaldybes tai padaryti sudėtingiau.
„Anksčiau buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje šitie projektai, dabar paslaugų bendruomenėje projektai yra perduoti savivaldybėms ir savivaldybės tiesiog aiškina, kad tai yra jų funkcija, jiem esą turi pakankamai žmogiškųjų išteklių ir gali tas paslaugas atlikti, deja, tai visiškai nėra tiesa“, - apgailestavo A.Droseikienė.
Viena sunkiausių nervų sistemos ligų – išsėtinė sklerozė – sutrikdo nervinių impulsų sklidimą iš centrinės nervų sistemos į periferinę, dėl to žmonės nebegali atlikti kai kurių veiksmų – matyti, eiti ar pakelti ranką. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 90–100 išsėtine skleroze susirgusių ligonių. Dažniausia tai – jauni žmonės.
Išsėtinės sklerozės stebėsenos sistemos duomenimis, dabar šalyje yra apie 2 tūkst. šia liga sergančių žmonių. Tačiau ligonių gali būti daugiau, nes dalis žmonės arba nežino, kad serga, arba nesigydo.
Medikai ragina nenukelti kreipimosi į gydytoją, jei pasireiškia ilgalaikis silpnumas, pusiausvyros sutrikimai, dažniausiai vienos galūnės paralyžius, kuris gali būti trumpalaikis, regos (dažniausiai vienos akies) sutrikimas.