Kaip rašoma pirmadienį NVSC išplatintame pranešime, vertinant daugiametę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dinamiką, vaikų sergamumas sudarė apie 50 proc. visų registruotų atvejų. 2023–2024 metų sezoną vaikai sudarė 45 proc. visų gripo atvejų ir 49 proc. visų ŪVKTI atvejų.
„Didesnis sergamumas tarp vaikų galimai susijęs su dažnesniu kreipimusi į sveikatos priežiūros įstaigas. Oficialiai registruojamoje statistikoje matomas tik asmenų, kurie kreipėsi į gydytoją, skaičius, todėl statistika neatspindi realaus susirgimų skaičiaus“, – rašoma pirmadienį NVSC išplatintame pranešime.
NVSC duomenimis, 2023–2024 metų gripo sezonui valstybės lėšomis buvo nupirktos 184 582 gripo vakcinos dozės, skirtos rizikos grupių asmenų skiepijimui. Rugsėjo–balandžio mėnesiais sunaudota 98,8 proc. vakcinos dozių.
Siekiant didinti vakcinacijos nuo sezoninio gripo ir COVID-19 apimtis, nuo 2024–2025 metų sezono valstybės lėšomis ir toliau bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys. Taip pat, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nuspręsta, kad nuo rugsėjo mėnesio valstybės lėšomis nuo gripo galės skiepytis ir 2–7 metų amžiaus vaikai.
Šį gripo sezoną tiek savivaldybių lygmeniu, tiek šalies mastu gripo ar COVID-19 ligos epidemija paskelbta nebuvo.
Praėjusią savaitę mirčių nuo gripo nefiksuota
NVSC duomenimis, gegužės 13–19 dienomis bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 933,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę jis siekė 916,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo rodiklis fiksuotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio neperžengė nė viena savivaldybė.
Į ligonines dėl gripo buvo paguldyti 3 asmenys – visi vyresni nei 65 metų amžiaus. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.
Be to, praėjusią savaitę mirties nuo gripo atvejų nebuvo užregistruota. Iš viso šį sezoną užfiksuoti 27 mirties nuo gripo atvejai.