Apie „kodavimą“, Minesotos programą, draudimus ir tai, kas tikrai veikia – pokalbis su dviem specialistais.
Reikia nuolat atnaujinti žinias
Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vedėjas, psichiatras Leonas Kačinskas pabrėžia, kad alkoholizmas – lėtinė liga, kuriai būtina nuolatinė kontrolė ir stebėsena.
„Teisingas gydymas yra kompleksinis, kai vaistai derinami su psichologine psichoterapine pagalba, bendruomenės palaikymu, žmogaus noru. Pacientą reikia išmokyti atpažinti savo būseną, pajusti vadinamuosius „sausus atkryčius“, kai dar negėrei, bet keistai jautiesi. Žmogus turi žinoti, ką tokiu atveju daryti, kur kreiptis“, - kalbėjo L. Kačinskas.
Specialistas gyrė plačiai taikomą „Minesotos“ gydymo programą, juolab – kad pasirinkimų ne tiek ir daug.
Šis metodas – tai įvairiapusis ir intensyvus 28 dienų stacionarinis gydymas, vienu metu nukreiptas į visus priklausomybės aspektus (fiziologinius, psichologinius, moralinius ir socialinius). Skyriuje dirba specialistų komanda (gyd. psichiatras, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai), kurie individualių konsultacijų, paskaitų ar grupinių užsiėmimų metu skatina priklausomus asmenis ligą pripažinti, įsisąmoninti ir susitaikyti su ja.
Gydymo metu vykstantys užsiėmimai yra nukreipti į ligos pažinimą, sąmoningumo didinimą, nuolatinį savęs stebėjimą, savo jausmų pažinimą, nusistovėjusių elgesio modelių keitimą. Neatskiriama „Minesotos“ programos dalis yra artimųjų konsultavimas ir įtraukimas į visapusį paciento sveikimo procesą.
„Net ir praėjęs šią programą negali pakelti rankas ir sakyti – viskas, įveikiau ligą. Reikia ir toliau lankyti AA grupes, kartkartėmis lankytis pas specialistus, nuolat atnaujinti žinias“, - pridūrė pašnekovas.
4 iš 10
Visuomenėje netyla diskusijos ir dėl „kodavimo“. Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Dr. Emilis Subata DELFI yra pasakojęs, kad „kodavimas“ atsirado sovietmečiu. Tuomet tai buvo tikro specifiškai veikiančio vaisto disulfiramo chirurginė implantacija į raumenis. Vaistas palaipsniui tirpdavo, apie 6 mėn. sukeldamas didesnį organizmo jautrumą alkoholiui. Taip atsirado legendos apie „kapsules“. Dabar šis vaistas yra tik tablečių pavidalo. Jas gydytojas gali skirti vartoti kaip pagalbinę priemonę siekiant susilaikyti nuo alkoholio. Į rytus nuo Lietuvos (Rusijoje, Baltarusijoje) taip pat JAV yra aprobuotas ilgo veikimo medikamentas naltreksonas. Tai – naujos rūšies vaistai, kurie veikia apie mėnesį. Priklausomybės jie neišgydo, tačiau padeda atsispirti potraukiui.
L. Kačinskas įsitikinęs, kad nors „kodavimas“ ir nėra panacėja, tačiau jo atšaukti nereikėtų.
„Šioje srityje dirbu 30 metų ir mano patirtis rodo, kad „kodavimas“ veikia. Turiu žmonių, kurie koduoti metams ar dviem, tačiau negeria jau kelis dešimtmečius. Pasakymas, kad čia veikia tik baimė – nelogiškas. Kokia dar baimė, jei jau 15 metų negeri? Atsiranda įprotis kitaip gyventi, pasikeičia aplinka, draugai. Žinoma, „kodavimas“ padeda ne visiems, tačiau yra tūkstančiai, dešimtys tūkstančių laimingų šeimų, kurioms išlipti iš liūno padėjo būtent toks pirmas žingsnis. Galite panaikinti šį metodą, bet tada duokite kitą lygiavertį ginklą su panašiais rezultatais. Tokio dar nėra sukurta“, - sakė psichiatras.
„Jei iš savivaldybės į Kauną atsiųsto autobuso, kuriame 15 žmonių, bent 5 ar 10 liausis gėrę – ar čia tikrai blogi rezultatai? Skirtingų savivaldybių duomenimis, „kodavimas“ padeda bent 4 iš 10. Ar tai nėra daug?“, - retoriškai klausė jis.
Priklausomybės ligų centro vedėjas įsitikinęs, kad didelė „kodavimo“ galia slypi ir psichologijoje. Daugelis net labai prasigėrusių žmonių žino, kad jei norės pasikeisti, viltis yra, o tai labai svarbu.
„Panaikinus „kodavimą“ kentės ne miestas, o kaimas. Kas tada atsakys už į šulinį sumestus vaikus? Alkoholizmas yra kūną ir protą paveikianti liga – atsiranda psichinė ir fizinė priklausomybė. Alkoholis realiai yra legalus narkotikas. Niekam turbūt nebereikia pasakoti, kaip pasikeičia žmogus, pavartojęs alkoholio. Be to, didesniais kiekiais pavartojęs alkoholio žmogus tiesiog miršta. Alkoholis yra nuodas, tą reikia suvokti“, - ragino jis.
Svarbūs ne tik draudimai
Leonas Kačinskas, vertindamas šiuo metu valdžios propaguojamus alkoholio draudimus, pabrėžė, kad dabar valdžios parengti alkoholio prieinamumo ribojimai reikalingi, bet jie nukreipti į sveikus žmones, o ne tuos, kurie geria „bambalinį“ alų jau anksti ryte. Jo teigimu, nesigilinant į tai, kodėl žmonės apskritai geria, nieko pasiekti nepavyks.
„Problemą spręskime nuo jos šaknų – nuo auklėjimo mokykloje, teisingo požiūrio skiepijimo šeimose. Toliau – ar tikrai visi socialiniai darbuotojai žino, kaip prieiti, kaip motyvuoti ir bendrauti su alkoholio problemų turinčiu žmogumi? Visiems kaip pavyzdį sakau Alytaus rajono įdirbį – socialiniai darbuotojai atiduoda „dūšią“ už kiekvieną žmogų. Jei prireikia ligonį gydyti, saugo vaiką, kad jo nevežtų į globos namus. Tai puikus darnios bendruomenės ir kompetetingų specialistų pavyzdys“, - gyrė psichiatras.
Sėkmingai tvarkosi ir Jonavos rajonas, Kalvarija, tačiau jų sėkmės paslaptis – ne tik draudimai.
„Taip, reikia riboti prieinamumą, tačiau ar tikrai tikite, kad iš kaimo išėmus stiprų alų, žmonės neras, ko gerti? Gers langų skystį, nuo kurio dar greičiau apsinuodys. Draudžiant alkoholį reikia iškart žengti ir kitą žingsnį – kas atsistos tarp surogato ir geriančiojo? Atsakymo į tai dar nematau“, - reziumavo L. Kačinskas.
Vilniaus universiteto mokslininkų gruodį atliktas tyrimas skelbia, kad daugiausia Lietuvoje alkoholio suvartoja mažas pajamas gaunantys, kaimuose gyvenantys asmenys. Daugiau nei trečdalis girtaujančių yra bedarbiai ir žmonės, kuriems trūksta užimtumo. Tyrimai skelbia, kad tokie žmonės dažniausiai svaiginimuisi renkasi stiprųjį (daugiau nei 6 laipsnių) alų ir spirituotą vyną.
Amžius - nuo 18 iki 70
Priklausomybių mažinimo programa Alytaus rajone patvirtinta 2011 m. Tuomet projekte rašyta, kad nesaikingo alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio problema šiame krašte yra labai aktuali: „Rajone iš 131 socialinės rizikos šeimos 80 (61 proc.) šeimų į socialinės rizikos šeimų sąrašą įrašytos dėl girtavimo. Jose auga 193 vaikai.
Skurdas, nepriežiūra, būsto praradimas, alkis – dažniausi šių šeimų palydovai. Daugelio tyrimų duomenimis, reali pagalba tokioms šeimoms yra įmanoma su sąlyga, kad girtaujantys nustos vartoti alkoholį, todėl kuriant socialinę aplinką, teikiant pagalbą tokioms šeimoms, reikia didelį dėmesį skirti galimybei nutraukti alkoholio vartojimą. Visos socialinės pagalbos priemonės, tęsiantiems girtavimą, neduos teigiamo rezultato“. Per 6 metus programa pasinaudojo daugiau kaip 300 žmonių, o pavyzdį, kaip kovoti su alkoholizmu, perėmė bent 10 Lietuvos savivaldybių.
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas DELFI pasakojo, kad 60-65 proc. programos dalyvių – vyrai, 35-40 proc. - moterys. Vyriausias žmogus, kuris sutiko „koduotis“ buvo 70 metų, jauniausias – 18 metų.
A. Vrubliausko teigimu, pradėti šį projektą jį paskatino viena aplankyta šeima, kurioje girtaujantys tėvai buvo apleidę savo vaikus.
„Pirmuosius „kodus“ finansavau pats, nes norėjau į Tarybą su siūlymu eiti tik tada, kai žinočiau, jog programa pasiteisina. Pilotas iš dalies pavyko – žmonės iš dalies atsikratė priklausomybės, vėliau buvo atkrytis, tačiau galiausiai šeima išsikapstė. Kai po kiek laiko pamačiau tą moterį, negalėjau akimis patikėti – iš sukumpusios pamėlusios senutės ji pavirto į gražią dailią moterį. Man tai buvo sukrėtimas, paskatinęs ieškoti komandos ir tokią programą įgyvendinti plačiau“, - mena politikas.
Šis darbas, sako jis, pasiteisino, tačiau turi ir Sizifo požymių.
„Reikia komandos, reikia žmonių, kurie tuo tiki. Kai kurios savivaldybės bandė sekti šią programą, tačiau galbūt nerado tinkamų žmonių ir pasidavė. Mūsų darbuotojai – socialiniai darbuotojai, psichologai – padarys viską, kad išgelbėtų įklimpusius. Kai kuriems alkoholikams net neprireikia važiuoti į Kauną „kodo“, užtenka žmogiško pokalbio, motyvacijos, dėmesio. Svarbiausia, kad žmogus suvoktų turintis bėdą. Jei jis ištempia 10 dienų be alkoholio, tada jau galima pradėti su juo dirbti“, - pasakojo pašnekovas.
A. Vrubliausko teigimu, ne visus žmones pavyksta ištraukti iš liūno, tačiau geresnio būdo jis nežinantis.
„Geresnio varianto niekas nepasiūlė dar Lietuvoje“, - sakė jis.
Kaip veikia ši programa
Vieno efektyviausio gydymo metodo nuo priklausomybės alkoholiui nėra. Problemos dėl priklausomybės atsiranda ne staiga, alkoholizmas yra išraiška tam tikrų ilgą laiką besikaupiančių psichologinių, šeimos, darbo ir kitų problemų, kurių neįmanoma išspręsti greitai. Todėl į gydymo procesą reikia žiūrėti kompleksiškai.
Pastaruoju metu ypač akcentuojamas kompleksinis gydymas: fizinės būklės korekcija, palaikomasis medikamentinis gydymas ir giluminių problemų sprendimas psichoterapijos, psichologinio konsultavimo pagalba.
Gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į kiekvieno paciento situaciją: alkoholio vartojimo trukmę ir priežastis, sveikatos būklę, aplinkos poveikį, gydymo patirtį, galimybes lankytis gydymo įstaigoje ir t. t.
Naudojami gydymo metodai:
- Medikamentinis gydymas
- Integracinė kodavimo metodika
- Akupunktūra, psichoterapija
- Implantai
- „Torpedo“ suleidimas
- Detoksikacija, išblaivinimas pagirių sindromo ir sunkios abstinencijos pašalinimas po ilgo kvaišalų vartojimo.
Specializuoti priklausomybės ligų centrai suaugusiesiems taip pat teikia stacionarines alkoholinės abstinencijos gydymo paslaugas bei vykdo stacionarinę 28 d. trukmės „Dvylikos žingsnių“ gydymo nuo alkoholinės priklausomybės, kuris apima ir psichosocialinę reabilitaciją, programą.
Gyvuoja ilgalaikės reabilitacijos bendruomenės, egzistuoja ir kitos, į savipagalbą orientuotos grupės, siekiančios palaikyti nuo alkoholio priklausančių suaugusiųjų blaivybę (suaugusiųjų anoniminių alkoholikų grupės), pagalbos alkoholikų šeimoms grupės (Al Anon grupės), Suaugusių alkoholikų vaikų draugija (vienijanti alkoholikų šeimose augusius žmones).
Kiekvienas priklausomybės atvejis yra individualus, todėl tik gydytojas psichiatras gali parinkti, paskirti tinkamiausią gydymo metodą. Gydytojui psichiatrui paskyrus gydymą seniūnijos socialinis darbuotojas teikia paraišką savivaldybės gydytojui dėl rekomenduotos ir reikalingos gydymo priemonės ar paslaugos pirkimo.
„Kadangi problema daugialybė, būtinas ir kompleksinis jos sprendimas. Neužtenka tik išblaivinti žmogų, reikia jam padėti rasti darbą, užtikrinti būstą. Kai žmogus nustoja gerti, jis viską pradeda nuo nulio – jam reikia ir pinigų, ir užimtumo. Tiesa, labai sunku pasiekti ir tą pirmą žingsnį – išbudinti žmogų, rasti jame asmenybę, kuri norėtų keltis ir keistis“, - pasakojo A. Vrubliauskas.
Labai svarbu rūpintis ir socialiniais darbuotojais, kurie dirba su alkoholikais – jiems tenka didelis ir sunkus vaidmuo, psichologinis krūvis, kai matai, kad „išgelbėtas žmogus vėl atkrinta“.
„Alkohizmas nėra išgydomas, tačiau mūsų tikslas, kad kuo mažiau žmonių „atkristų“, kad kuo ilgiau metų jie išbūtų be taurelės“. Žinoma, atvykę į mūsų kraštą, rasite žmonių, kurie prie parduotuvės šlitinėja, visų išgelbėti nepavyks, tačiau svarbus kiekvienas žmogus, sugrąžintas į blaivų kelią, į blaivią bendruomenę“, - sakė jis.
Mero teigimu, šiuo metu svarstomi alkoholio ribojimai sukėlė sumaištį – vieni jų sveikintini, kiti – kelia abejonių.
„Apriboti pardavimo laiką – labai gerai, tačiau dėl amžiaus – nežinau. Per didelis kišimasis man kelia skepsį. Šiomis priemonėmis neatpratinsime jau vartojančiųjų – alkoholikai suras kaip ir kur išgerti. Galbūt šios priemonės labiau orientuotos į jaunimą, kad jie šiais takais nenueitų, tam turiu vilties“, - reziumavo pašnekovas.