Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė DELFI paaiškino, ką tokie radiniai išduoda apie maisto ruošą ir kam derėtų labiausiai sunerimti.
Gali baigtis mirtimi
„Salmonelės – tai zoonozių sukėlėjai – bakterijos, kurios sukelia ligą ir gyvūnams, ir žmonėms. Jos yra gyvūniniame maiste. Į žmogaus organizmą jos patenka tik su maistu ar nešvariomis rankomis kažką dedant į burną. Kitais būdais, pavyzdžiui, per orą, jomis užsikrėsti neįmanoma. Salmonelių yra labai daug rūšių – per 2000. Lietuvoje daugiausiai figūruoja vienos serologinės grupės bakterijos - Salmonella enteritidis. Kokia bakterija nustatyta tiriamuose gaminiuose – negaliu pasakyti, nes nemačiau duomenų“, - pasakojo specialistė.
Jos teigimu, jei į organizmą patenka viena kita salmonelės bakterija – nieko tokio.
„Gyvename ne sterilioje aplinkoje ir kiekvieną dieną „pagauname“ vieną kitą bakteriją, tačiau didesnis šių bakterijų kiekis jau sukelia ligą. Ji sveikam, suaugusiam žmogui pasireiškia aukšta temperatūra, karščiavimu, viduriavimu, pykinimu. Visgi mažam vaikui, vyresnio amžiaus asmeniui ar tam, kuris turi kitų sveikatos negalavimų – pasekmės gali būti daug rimtesnės. Salmonelės gali patekti į kraują, kitus organus, gali sukelti sepsį – kraujo užkrėtimą – arba pūlinį kepenyse, sąnaryje. Pasitaiko ir tokių atvejų“, - teigė G. Zagrebnevienė.
Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių.
Salmoneliozės simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi.
Salmoneliozės prevencijai vakcinos nėra. Todėl būtina įsiminti ir žinoti šias pagrindines taisykles, padėsiančias sumažinti užsikrėtimo riziką:
1. Nevartoti žalio ar nepakankamai šiluminiai apdoroto gyvūninio maisto: mėsos, vištienos, kiaušinių, pieno.
2. Vengti kryžminio maisto užteršimo.
3. Negaminti maisto kitiems sergant salmonelioze ar kurį laiką skiriant sukėlėją.
4. Plauti rankas po sąlyčio su gyvūnų ar sergančio salmonelioze žmogaus išmatomis.
Rodo fekalinį užterštumą
Paklausta apie žarnines lazdeles, G. Zagrebnevienė paaiškino, jog šių keliamas pavojus – mažesnis.
„Žarninių lazdelių vėlgi yra labai daug rūšių. Escherichia coli - yra įprastinė žarninė lazdelė, sudaranti normalią žarnyno florą, be kurios mes negalėtume gyventi. Jei gaminiuose rasta ši bakterija, tai rodo nešvariai pagamintą maistą, fekalinį užterštumą. Vadinasi, maisto gaminimo higiena, švelniai tariant, buvo pažeista – buvo dirbama nešvariomis rankomis, nehigieniškomis priemonėmis, galbūt aplinka, kurioje gaminta produkcija, buvo nešvari“, - teigė pašnekovė.
Yra ir kita grupė – patogeninių Escherichia coli, kurių yra labai daug tipų ir klinikų.
„Man sunku komentuoti, kadangi nesu susipažinusi su tyrimu, bet veikiausiai rasta ta „banalioji“ Escherichia coli, kuri rodo higienos normų pažeidimą.
Jei tai yra ne patogeninė Escherichia, kuri randama su kiekvieno žmogaus išmatomis, tai ji tikrai nesukelia rimtesnių problemų. Problemų gali sukelti tik patogeninės bakterijos“, - aiškino ULAC specialistė.
Suserga kas trečias
Gera žinia ta, kad šioms bakterijoms patekus į organizmą, nebūtinai susirgsite.
„Yra moksliškai nustatyta ir patvirtinta, kad jei tą patį užterštą (salmonelėmis arba žarninėmis lazdelėmis) maistą valgė 100 žmonių, iš jų suserga apie 30 proc. Kitų užsikrėtusių žmonių organizme esančios apsauginės ląstelės puikiai susitvarko ir užmuša patogenines bakterijas. Dalis žmonių gali net nežinoti, kad užsikrėtė.
Kita dalis gali jausti lengvus simptomus – kartą jautė pykinimą, suviduriavo, tačiau patogeninės bakterijos tranzitu prakeliavo per žarnyną, nesukeldamos rimtesnių negalavimų. Galiausiai, grupei asmenų, ypač turintiems kokių sutrikimų, ar imlesniems infekcijoms, ligoms, liga gali pasireikšti rimčiausiais simptomais“, - sakė Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja.
Tinkamiausia temperatūra šioms bakterijoms daugintis ─ +37°C. Sukėlėjas išlieka gyvybingas daugiau nei 2 mėnesius išmatose, dirvožemyje, puikiai išgyvena maltoje mėsoje. Savaites, mėnesius gali išlikti gyvybingas rūgščioje terpėje (majoneze, dešroje, obuolių sidre, čederio sūryje). Bakterija jautri dezinfekantams.
Veikiant 121°C temperatūros drėgnam karščiui mažiausiai 15 minučių arba 160─170°C temperatūros sausam karščiui mažiausiai 1 valandą, sukėlėjas žūva. Kad maistą būtų saugu vartoti, būtina jį termiškai apdoroti ne žemesnėje nei 71°C temperatūroje. Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio.