Pasak Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovo Jono Lazausko, tai jau potencialus antrasis donoras šiais metais, registruotas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kurio artimieji sunkią valandą neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir priėmė kilnų sprendimą – organų donorystei ištarė „taip“. Tai – pati didžiausia ir gražiausia dovana, kurią galima padovanoti kitiems.
Medikams atlikus reikiamus tyrimus nustatyta, kad transplantacijai tinkamos yra kepenys, inkstas ir ragenos. Paimti organai bei audiniai sėkmingai transplantuoti ir padėjo keturiems asmenims. Donoro artimųjų gerumo dėka šie žmonės sulaukė didžiausios gyvenimo dovanos – galimybės gyventi visavertį gyvenimą.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro gydytoja anesteziologė reanimatologė, organų donorystės koordinatorė Gabrielė Slunksnienė sako, kad apsisprendimą donorystei lemia vis kitos priežastys. „Medikai puikiai suvokia artimųjų skausmą ir pasimetimą dėl donorystės. Iš tiesų išgyvenant sunkią netektį, gali būti nelengva priimti sprendimą. Vis dėlto siūlyčiau kiekvienam pagalvoti, o kodėl gi ne?! Taip pat, jei asmuo neturi donoro kortelės, artimiesiems sprendimą palengvinti gali anksčiau vykę pokalbiai apie donorystę ir išreikštas požiūris į ją“, – sako G. Slunksnienė.
Organų donorystės ir transplantacijos procesas – itin specifinė medicinos sritis. Vienų žmonių gyvybę čia pratęsia kitų žmonių mirtis, tad procesas yra itin jautrus. Donorystės sėkmę lemia keli esminiai veiksniai: komandinis medikų darbas, konstatuojant smegenų mirtį, pokalbis su mirusiųjų artimaisiais dėl donorystės ir artimųjų sutikimas dovanoti mirusiųjų organų transplantacijai. Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis. Ją konstatavus žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.
Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei septyniems žmonėms.