Gripas iki pirmadienio paskelbtas 31 savivaldybėje, iki šiol nuo gripo komplikacijų mirė 18 žmonių.
Laidoje DELFI Diena svečiavosi ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė ir patvirtino, kad bendras šalies sergamumas mažėja, tačiau reikia neprarasti budrumo – šalyje vis dar nesunku užsikrėsti pavojingu gripo virusu.
Imunologė pabrėžia – didžiausia klaida susirgus gripo – savigyda, tad vos pajutus pirmuosius simptomus, patariama telefonu susisiekti su savo gydymo įstaiga ir teirautis šeimos gydytojo pagalbos. Daugiau – pokalbyje su specialiste.
– Kokia naujausia informacija?
– Būtent per pastarąsias tris savaites, nuo sausio 21 dienos, mes gyvename epideminiame laikotarpyje. Šiai dienai gripo epidemiją paskelbė daugiau nei pusė savivaldybių. Sergamumo rodikliai yra tikrai dideli, todėl ir mirčių atvejų jau 18. Jauniausias miręs – 10, vyriausias – virš 90 metų. Noriu akcentuoti, kad jie visi buvo neskiepyti ir daugumai priklausė nemokami skiepai. Ko gero, jei jie būtų pasiskiepyję, apie tokius skaičius mes šiandien nekalbėtume. Sergančiųjų apimtis praėjusią savaitę nedaug sumažėjo – 6 proc., bet yra savivaldybių – Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskritys – kuriose sergančiųjų skaičius dar išaugo.
– Ar jau pasiekėme gripo epidemijos piką?
– Manau, kad piką jau pasiekėme. Kurios savivaldybės anksčiausiai paskelbė epidemiją, po truputį mažėja, bet yra savivaldybių, kurios nebuvo paskelbusios epidemijos, ten sergamumas kol kas auga. Manau, kad ateinančiomis dviem savaitėmis, stabilų lygį pasieksime, bet mažėjimo dar reikės palaukti antros pusės.
– Dėl kokių priežasčių šie žmonės mirė susirgę gripu?
– Taip, tie žmonės nebuvo pasiskiepyję ir šiais metais visos komplikacijos mirusių žmonių – antrinės bakterinės infekcijos, dažniausiai – pneumokokas, kuris sukėlė plaučių uždegimus. Mirtis taip pat lėmė tai, kad žmonės per vėlai kreipėsi į gydymo įstaigas. Ydingas įprotis – gydytis patiems namie arbatomis, česnakais ir viskuo kitu. Tai yra labai negeras dalykas. Jeigu žmogus 5-7 dienas gydosi namie, po to kreipiasi į gydymo įstaigą, jis iškart hospitalizuojamas ir po poros dienų būna pati liūdniausia išeitis.
– Ar Lietuvai gresia gripo pandemija?
– Ne, manau, kad Lietuvai šiemet negresia gripo pandemija. Gripo pandemija įvyksta tada, kai susiformuoja visiškai naujas gripo virusas dėl genetinės mutacijos, keleto virusų, kurie gyvena laukiniuose paukščiuose, naminiuose gyvūnuose ir į tą grandinę įsijungia žmogus. Susiformuoja naujas virusas, mūsų aplinkoje nebuvęs ir tada mes visi esame imlūs ir gebame tą virusą perduoti vienas kitam. Pandemijos kyla kas 10-40 metų. Per šį laikotarpį virusas geba tapti visiškai nauju, mūsų aplinkoje iki šiol nebuvusiu. Kol kas tai negresia, nes tam yra ruošiamasi.
– Kiek teko girdėti, šiandien diskutavote su mama, kuri yra prieš skiepus. Kodėl žmonės nesiskiepyja, kokie jų argumentai?
– Argumentai labai paprasti – jeigu nėra ligos, kodėl aš turėčiau skiepytis. O ligos nėra todėl, kad būtent dėl skiepų buvo suvaldyti tam tikri sukėlėjai. Tarkime, kokliušas, tymai. Kalbant apie tymus, skiepijimo apimtys Lietuvoje nesiekia 95 proc., kad tymų virusas būtų suvaldytas, todėl vyksta protrūkiai. Skiepai padarė paslaugą – išnaikino ligas, o mes visi galvojame, jei nėra ligos, nėra problemos. Reikia skiepytis, tam yra skiepai. Tai vienintelė priemonė, galinti suvalgyti užkrečiamąsias ligas ir panaikinti sukėlėjų cirkuliaciją, kaip buvo su raupais. 1980 metais raupai buvo eliminuoti pasaulyje.
