Šiais metais valstybė apmokės vakcinas nuo gripo ir vaikams. Įprastai jie nuo gripo skiepijami gana vangiai, skaičiuojama, kad vieno sezono metu vakcinuojama vos 2 proc. vaikų.
Visgi šeimos gydytoja Alma Astafjeva sako, kad ir vaikai gripu gali sirgti sunkiai, jiems kyla aukšta temperatūra, vaikai dažnai dehidratuoja, kai kuriems prireikia ir pagalbos ligoninėje.
Be to, kasmet net pusę sergančių ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTĮ), tai yra gripu, COVID-19 ir vadinamuoju peršalimu, sudaro būtent vaikai.
Pasak A. Astafjevos, gydytojai jau dabar pastebi išaugusį mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus pacientų skaičių pas gydytojus.
Nemokamai nuo gripo pasiskiepyti gali:
65 metų ir vyresni;
nėščiosios;
socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai;
sergantieji lėtinėmis ligomis;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, patiriantys didžiausią tiesioginę riziką užsikrėsti gripu, bendraudami su sergančiais žmonėmis;
2–7 metų (imtinai) vaikai.
Nuo gripo valstybės apmokama vakcina galima pasiskiepyti tik ten, kur pacientas prirašytas. Iš viso užsakyta virš 200 tūkstančių atnaujintų gripo vakcinų.
Gripo sergamumo pikas dažniausiai pasiekiamas sausio-vasario mėnesiais.
Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, nes gripo virusai keičiasi – mutuoja. Kiekvienais metais kuriama nauja vakcina, atsižvelgiant į cirkuliuojančius gripo virusų tipus. Gripo vakcinos atnaujintos – jos atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas Šiaurės pusrutuliui.
Pasiskiepyti nuo COVID-19 galima bet kurioje gydymo įstaigoje
Priešingai nei nuo gripo, pasiskiepyti nuo COVID-19 galima bet kurioje gydymo įstaigoje, net jei nesate ten prirašytas.
Šiais metais nuo COVID-19 skiepijama atnaujinta „Pfizer-BioNTech“ vakcina. Skiepytis rekomenduojama rizikos grupių asmenims, po ligos turi būti praėję 6 mėnesiai.
Šiemet, kaip ir anksčiau, vieno vizito metu galima pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19.
COVID-19 simptomai – stiprus galvos ir nugaros skausmas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė sakė, kad sergamumas gripu šiuo metu yra toks pat, kaip ir pernai, tačiau daug daugiau sergančiųjų COVID-19.
A. Astafjeva taip pat pastebi, jog sergančių COVID-19 pacientų šiuo metu yra tikrai daug.
Įdomu tai, kad pacientai, užsikrėtę COVID-19, dabar dažniausiai skundžiasi stipriu galvos ir nugaros skausmu, o uoslė nebedingsta.
„Pacientai jaučia pakankamai lengvus simptomus, kaip sloga, nosies užgulimas, bendras silpnumas, gerklės perštėjimas, kiek dažniau skundžiasi intensyviais galvos, nugaros skausmais. Kita dalis pacientų aktyviai karščiuoja net kelias paras iki 39 °C ir kosėja. Tipiniu požymiu kaip uoslės praradimas šiuo metu skundžiamasi rečiau, todėl apie tai, kad serga COVID-19, pacientai sužino tik atlikus greitąjį antigeno tyrimą“, – sakė A. Astafjeva.
Praeitos savaitės duomenimis yra pacientų, dėl COVID-19 ligos gulinčių reanimacijoje, taip pat praeitą savaitę užregistruotos dvi mirtys dėl šios infekcijos. Tai rizikos grupei priklausantys asmenys virš 65 metų.
Praeitą savaitę sergamumas ŪVKTĮ padidėjo visoje Lietuvoje.
Didžiausias sergamumas COVID-19 praeitą savaitę buvo Kazlų Rūdoje ir Vilniaus miesto savivaldybėje. Visgi, pasak G. Gargasienės, padidėjęs sergamumas Vilniuje yra suprantamas, nes čia didžiausia žmonių koncentracija, tad ir sergančiųjų daugiau nei kitur.
Atlikti gripo ir COVID-19 savikontrolės testą namuose dabar visai nesunku ir pačiam, todėl patartina jų turėti kiekvienuose namuose. A. Astafjeva pataria testą atlikti kelis kartus, mat vos pajutus simptomus jis ligos dar gali nerodyti, todėl vertėtų jį pakartoti ir po kelių dienų.
Tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 gali būti skiriamas specifinis antivirusinis gydymas.
„Gydymas yra simptominis – skysčiai, elektrolitai, pastilės gerklei, aktyvus nosies plovimas jūros vandeniu, kosulį lengvinantys preparatai, taip pat yra specifinis antivirusinis gydymas, kuris skiriamas gydytojo tiems pacientams, kurie turi didžiausią riziką susirgti sunkia ligos forma t. y. tie, kurie turi rizikos veiksnių, kaip lėtinės ligos, nutukimas, rūkymas, anksčiau sirgę sunkia ligos forma“, – teigia A. Astafjeva.
Net ir sergant vis tiek teks eiti į polikliniką
Nors pajutus peršalimo simptomus visada prašoma likti namuose, neiti į darbą ar ugdymo įstaigas, kad nebūtų užkrečiami aplinkiniai, norint gauti nedarbingumo pažymėjimą, į polikliniką eiti vis tiek tenka.
„Turime „Sodros“ taisykles, kad nedarbingumą galime išduoti tik kontaktinės konsultacijos metu, kas nėra logiška, nes atėjęs pacientas gali užkrėsti kitus pacientus. Tai kelia nepasitenkinimą ir pacientams, ir gydytojams. Nors visus kitus pacientus galime konsultuoti nuotoliu, bet jei prašoma nedarbingumo, sergančiam žmogui reikia būtinai atvykti“, – sakė A. Astafjeva.
Visgi, pasak SAM, nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami nuotoliniu būdu, bet tik tada, kai savivaldybėse fiksuojamas padidėjęs sergamumas. Šiuo metu tokia galimybė yra tik Vilniuje, o kitose savivaldybėse sergantiems teks eiti į polikliniką. Taip, anot NVSC specialistės G. Gargasienės, stengiamasi apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo, mat pandemijos metu pastebėta, kad leidžiant nedarbingumo pažymėjimus išduoti nuotoliniu būdu, atsiranda nemažai norinčių gauti laisvų dienų, nors iš tiesų neserga.