Pastaraisiais metais daugiausia PSDF ir gyventojų lėšų atiteko širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skiriamiems (kardiologiniams) kompensuojamiems vaistams. Didžioji dalis šių pinigų atiteko 3 gamintojams. Ar tai keista ir ar yra įmanoma mažinti finansinę pacientų naštą – skirtingos nuomonės.
Dideli pinigai – 3 įmonėms
VLK duomenimis, kardiologiniams vaistams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos 2015 m. buvo 42 mln. eurų (o tai sudaro 20 proc. visų PSDF išlaidų vaistams ir MPP). Tuo tarpu pacientų priemokos, sumokėtos farmacijos kompanijoms už šiuos kardiologinius vaistus, siekė 33 mln. eurų, t.y. 62,5 proc. visų priemokų.
Panašios išlaidos buvo ir 2014 m., kuomet 46,5 mln. eurų (22,6 proc.) PSDF lėšų buvo skirta kompensuoti kardiologiniams vaistams, o 32,6 mln. eurų farmacijos kompanijoms už šiuos vaistus sumokėjo pacientai per priemokas. Tai sudaro 62,5 proc. visų pacientų sumokėtų priemokų.
Palyginimui, iš viso praėjusiais metais bendrai kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) išleista iš viso 212,5 mln. eurų iš PSDF biudžeto, dar 51 mln. eurų primokėjo pacientai.
„Įdomu tai, kad praėjusiais metais didžioji dalis už kardiologinius vaistus sumokėtų pinigų, t.y. net 19,6 mln. Eur arba 60 proc. visų už kardiologinius vaistus sumokėtų priemokų, atiteko 3 gamintojams. O kai kurios iš kompanijų pacientų priemokomis gavo daugiau lėšų, nei buvo sumokėta už jų kardiologinius kompensuojamuosius vaistus PSDF biudžeto lėšomis“, - rašoma atsakyme DELFI.
1. Kompanija A. Valstybės PSDF mokama suma 2015 m.- 8,6 mln. eurų. Tuo metu pacientų sumokamos priemokos 2015 m. šiai įmonei siekė 10,2 mln. eurų.
2. Kompanija B. Valstybės PSDF mokama suma 2015 m. - 9,7 mln. eurų. Pacientų sumokamos priemokos 2015 m. buvo kiek mažesnės - 5,6 mln. eurų.
3. Kompanija C. Valstybės pinigai - 4,5 mln. eurų. Pacientų pinigai, atitekę įmonėms - 3,7 mln. eurų.
Lietuvoje bazinė (kompensuojama) vaisto kaina yra nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka. Ji priklauso nuo vaisto, kuris yra įrašomas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, vadinamosios referencinės kainos: t.y. nuo vaisto kainos 8 referencinėse šalyse (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje) vidurkio atėmus 5 proc.
„Labai įdomu ir tai, kad kai kuriose šalyse kompensuojamųjų vaistų kainų reguliavimas yra labai griežtas, institucijos prižiūri, kad kainos (tiek kompensuojamos viešosiomis lėšomis, tiek gyventojų priemokos) nebūtų pernelyg didelės ar nesąžiningos, nes vaistai nėra priskiriami įprastoms vartojimo prekėms. Kaip pavyzdį galėtume paminėti Jungtinėje Karalystėje neseniai nuskambėjusį tyrimą, kurį atliko šalies konkurencijos tarnyba (Competition and Markets Authority) ir 90 mln. svarų suma nubaudė dvi farmacijos įmones už per didelėmis ir nesąžiningomis kainomis nacionalinės sveikatos tarnybos (National Health Service) kompensuotus vaistus“, - rašoma atsakyme.
3,8 euro per mėnesį
Farmacininkų poziciją DELFI iššsakė UAB Sevier Pharma Generalinis direktorius Mindaugas Papievis. Jo teigimu, tai, kad PSDF išlaidos kardiologiniams kompensuojamiems vaistams yra didžiausios, nėra nieko keisto, nes panaši statistika egzistuoja daugumoje (ar bent jau daugelyje ES) šalių, nes maždaug ketvirtadalis daugelio šalių gyventojų serga kardiologinėmis ligomis ir tai yra ryškiai ženkliausia pacientų grupė.
„Remiantis ta pačia kaip Jūsų pateikiami skaičiai Ligonių kasų ataskaita, Lietuvoje 2015 metais panaudojant PSDF lėšas buvo gydoma 1,155 milijono pacientų, iš kurių 736 tūkstančiai pacientų buvo gydomi nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Todėl 33 milijonai Eurų pacientų sumokėtų priemokų Lietuvoje pagrindinė priežastis yra ta, kad kardiologinės ligos, o kaip skaitlingiausia hipertenzija, Lietuvoje kompensuojama iki 80%, o dažniau ženkliai mažesniu procentu nuo vaisto kainos. Taip pat tokios ligos, kaip 1-2 laipsnio širdies nepakankamumas, kompensuojamos tik 50%. Ir taip mes jau turime ženklias priemokas“, - aiškino pašnekovas.
Tuo tarpų dauguma kitų (ne kardiologinių) ligų išlaidos kompensuojamos 100% ir todėl ten priemokos labiau simbolinės, bet šioms ligoms gydyti iš PSDF biudžeto išleidžiama didžioji biudžeto dalis, t.y. 153 milijonai Eurų 2015 metais ir tai sudaro 71 % viso PSDF biudžeto kompensuojamiems vaistams.
„Kardiologinius vaistus Lietuvoje vartoja 735 tūkstančiai pacientų, todėl jeigu bendrai sumokėtą 33 milijonų sumą priemokoms padalinsime iš pacientų skaičiaus, gausime, kad vaistų priemokoms vidutiniškai vienas pacientas per metus išleido 45,66 Eurus arba 3,8 Eur per mėnesį. Remiantis ta pačia ataskaita VLK šiems pacientams vaistų įsigijimui vidutiniškai skyrė tik 4,76 Eurus. Nors šios 3,8 Eur per mėnesį priemokos ir taip nėra labai didelės, tačiau jos yra sumokamos ne už vieną vaistą, o už kelis, nes hipertenzija neretai gydoma 2-3 vaistais. O jeigu yra dar gretutinių ligų ar būklių tokių, kaip dislipidemija ar išeminė širdies liga, tuomet vaistų skaičius vienam pacientui gali išaugti ir iki šešių ir daugiau“, - teigia M. Papievis.
Įmonės direktorius pabrėžė, kad gydymasis tokiu dideliu skaičiumi vaistų yra didžiulė problema lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams – pacientai nenori gerti tiek daug vaistų arba pamiršta išgerti arba juos sumaišo, todėl remiantis įvairiais statistikos duomenimis, paskyrus 3 ar daugiau vaistų, gydymosi režimo laikymasis yra labai prastas - nuo 30 iki 50% jų nevartoja, arba vartoja nereguliariai.
„Todėl ši problema pastaraisiais metais aptariama daugelyje kardiologijos pasaulinių forumų Ir akcentuojama didelė sudėtinių vaistų svarba. Sudėtinių vaistų vienoje tabletėje yra integruojami 2 arba trys skirtingi vaistai, kas leidžia sumažinti vartojamų tablečių skaičių, o taip pat išvengti vaistų painiojimo, kas vėlgi užtikrina geresnį režimo laikymąsi iki 30%, o tai reiškia, kad naudojant gydyme sudėtinius vaistus mes galime apsaugoti 30% daugiau pacientų nuo kardiologinių komplikacijų: miokardo infarkto, insulto ir staigios mirties“, - vardijo jis.
Pasak pašnekovo, pasibaigus didesnės dalies kardiologinių vaistų patentams, gamintojams, besispecializuojantiems sudėtinių vaistų kūrime, atsirado galimybė sukurti naujus sudėtinius vaistus, kurie ženkliai pagerintų gydymosi režimo laikymąsi.
„Tokiu būdu šiems vaistams atsiradus Lietuvoje, gydytojai pamatė akivaizdžią pridėtinę vertę dėl gydymosi režimo laikymosi ir todėl per pastaruosius 5-ius metus jų vartojimas labai išaugo.
Kiti gi gamintojai, ypač farmacijos pramonės gigantai, pasuko kitu keliu ir pradėjo kurti ypač brangius vaistus ligoms, kuriomis serga mažas pacientų skaičius, o sudėtiniai vaistai jų daugiau nebedomina dėl patento apsaugos nebuvimo, mažų kainų ir minimalaus pelno tvarumo nebuvimo. Todėl kompanijos, aktyviausiai pradėję kurti ir registruoti sudėtinius vaistus pritraukia ne tik gydytojų pasitikėjimą, bet ir piktus valdininkų žvilgsnius ir nepagrįstus kaltinimus dėl didesnių priemokų“, - DELFI tvirtino M. Papievis.
Farmacininko teigimu, bėda ta, kad sudėtinių vaistų kompensuojama kaina nustatoma nuo pigiausių atskirų molekulių kainos, o jų savikaina yra gerokai didesnė, todėl pvz., jei 3-jų vaistų atskira bazinė kaina yra 3 eurai, sudėtinio vaisto (3 vaistai viename) yra 8eurai, pacientas sumoka daugiau, negu valstybė, nes valstybė sudėtinius vaistus kompensuoja tik 30-40%, o už tris eurus jų niekas neatveš, nes tai nuostolinga kompanijoms.
„Štai dėlto ir susidaro priemokos, bet jos vėlgi siekia vidutiniškai apie 4-6 eurus, bet kai padauginat iš daugiau nei pusės milijono pacientų skaičiaus, tai ir gaunasi dideli skaičiai“, - matematiką paaiškino jis.
Vaistai kardiologijoje yra labai svarbūs
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Kardiologijos klinikos profesorius Aleksandras Laucevičius patvirtino, kad širdies ir kraujagyslių ligų pacientų Lietuvoje yra daug daugiau, nei sergančių kitomis ligomis. Jo teigimu, tai ne vien kardiologų problema.
„Pavyzdžiui, iki šiol hipertenzijos kontrolė, kai pasiekiamas normalus kraujospūdis, nesiekė ne 10 proc. Dabar vos ne vos pasiekėme 20 proc. - tikslinį spaudimą. Kontroliuodami hipertenziją išvensime kitų ligų ir operacijų, tačiau mums reikėtų pasiekti bent 50-60 kontroliuojamos dalies.
Vienintelis variantas, kaip tai padaryti – jungtiniai preparatai. Vienoje tabletėje yra kelių preparatų galia, o ne mechaniškas kelių vaistų sudėjimas į vieną. Svarbiausias momentas – vartojamumas“, - sakė jis.
Profesorius dėstė paprastai - jei žmogus vartoja 3 ar 6 tabletes nuo kraujospūdžio, tai tikimybė, kad jis visas jas išgers, yra minimali. Jei gaus vieną ar dvi tabletes – tikimybė didesnė.
„Truputėlį galbūt žaidžia su tais dalykais, kad sudėtiniai preparatai brangesni. Pagal taisykles, atskirų komponentų kaina negali staiga išaugti sudėtinėje tabletėje. Įprastai tai neviršija to, jei atskirai būtų naudojami“, - sakė jis.
Kardiologinius vaistus pradėjęs vartoti pacietas tai turės daryti labai ilgą laiką.
„Jei žmogus serga diabetu ir leidžiasi insuliną, ar jis pririštas prie to vaisto? Analogija ir su kardiologiniais vaistais. Labai daug formų, kur aukštas spaudimas, kurio vien gyvensena nesureguliuosi. Gyvensenos reguliavimas yra be galo svarbus faktorius, tačiau vaistai, kaip bebūtų gaila, kardiologijoje yra labai svarbūs“, - pripažino A. Laucevičius.
Profesoriaus teigimu, kardiologinės ligos, lyginant su Vakarų šalimis, Lietuvoje dvigubai dažnesnės ir sunkesnės.
„Vakaruose taip, kaip pas mus dabar, buvo anksčiau. Reikia tikėtis, kad ateity situacija pagerės ir žmonės galės vartoti mažiau vaistų. 80 proc. kompensavimo sistema yra tikrai nebloga. Įsivaizduokite Rytų šalis, kur kompensavimo sistemos nėra ir reikia mokėti visą vaistų kainą. Našta yra, racionalizuoti ją reikia, reikia judėti link generinių vaistų, kurie turėtų būti žymiai pigesni, bet be vaistų neapsieisime. Yra didelė bėda – vaistų kaitaliojimas. Vienas daktaras paskiria vieną, kitas – pakeičia. Tai įneša chaoso į gydymą ir finansiškai yra sunki užduotis“, - svarstė Kardiologijos klinikos profesorius.
Paklaustas, ar kardiologijoje dažnai išrandami nauji, efektyvesni vaistai, profesorius sutiko, kad kai kurioms ligoms – taip.
Pavyzdžiui – krešumą veikiantys vaistai. Per pastraruosius metus pasaulyje įvyko revoliucija ir atsirado naujos kartos vaistai. Kai kurie dar kuriami, pavyzdžiui, širdies nepakankamumui. Ateis dar kraujo riebalams padidėjusiems. Tačiau visi kiti vaistai, tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje ar Europoje yra labai panašūs. Negalima galvoti, kad generiniai – blogesni. Kai kurių vaistų grupių jau nebekuria naujų vaistų, nes jos pasiteisino. Pavyzdžiui, aspirinas“, - sakė jis.
Įžvelgia kitų apetitą
DELFI TV konferencijoje penktadienį apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad vaistų kainos mažinimas yra prioritetinė tema. Ministras neatmeta minties vaistams sumažinti PVM.
„Pirma, reikia atskirti vaistų grupes. Yra generiniai vaistai, kur mes turime tikrai didelį rezervą taupyti. Dabar yra nuostata, kad brangesnė tabletė spalvingesnėje pakuotėje yra geriau nei pigesnė. Jei mes susitarsime, kad valstybė kompensuoja pigiausią variantą ir žmogui tada nereikėtų primokėti, išspręstume labai daug klausimų. Liktų nemažai pinigų inovatyviems, brangiems vaistams. Ten jau veikia kiti, derybiniai mechanizmai. Kiek man teko pabendrauti su kitų šalių kolegomis, yra didelis noras šalims kooperuotis“, - sakė jis.
A. Veryga stebėjosi, kad naujos technologijos įprastai viską pigina ir vienintelė sveikatos sistema, kurioje dėl technologijų ir progreso viskas brangsta.
„Panašu, kad taip yra dėl apetito tų, kurie, žino, kad žmogus, valstybė neturi, kur dėtis, esi įstumtas į kampą ir priverstas pirkti. Kaip tik šiandien kalbėjome su kolegomis, kad ten, kur yra ypatingai sunkios derybos, jas reikėtų kelti iki ministro lygio. Kad ne specialistai, o sveikatos apsaugos ministras eitų derėtis dėl kai kurių pozicijų, kainų, aiškiai parodant, koks yra valstybės tikslas“, - sakė pašnekovas.
Ministras sakė suprantantis, kad derybos būna sunkios ir kitąkart esą gaunama „pagąsdinimų, grasinimų, kad jei nemokėsi tiek, kiek norima, išvis nebetieksime vaistų į rinką“.
„Trečia grupė – nekompensuojami vaistai. Mes esame mažas kraštas. Nepalyginami kiekiai su Lenkija, kur perkamoji galia daug didesnė, skiriasi ir PVM. Teks turbūt grįžti prie PVM sumažinimo vaistams klausimo“, - žadėjo jis, kol kas negalėdamas detalizuoti, apie kokius skaičius kalbama.
Galiausiai ministras pabrėžė racionalaus ir atsakingo vaistų vartojimo svarbą.
„Žmonės vaistų prisiperka per daug, jie pasensta, nebesuvartojami. Jei mes mažiau pasiduotume vaistinių reklamoms – tam, anam nuolaida. Čia ne sodo prekės ar rūbai, kad reikėtų juos pirkti per išpardavimus. Žmonės atsakingiau galvodami galėtų sutaupyti“, - tikino jis.