Šimonytė: tuomet už skiepijimą Vyriausybei siūlė kartuves
Antradienį vykusiuose LRT radijo debatuose, Vyriausybės vadovės I. Šimonytės buvo teiraujamasi apie Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo ir utilizavimo. Politikė tikino, jog Vyriausybė bendradarbiaus su prokurorais ir teiks visą reikiamą informaciją, apie susiklosčiusią situaciją. Visgi, konservatorė pažymėjo, jog skiepai nuo koronaviruso pandemijos laikotarpiu buvo perkami bendrai su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, todėl kiekviena valstybė narė prisiėmė tam tikrą riziką.
„Kai vakcinos buvo pradėtos tiekti, žinoma, mes siekėme, kad tų vakcinų gautume kuo greičiau ir kuo daugiau – kad galėtume kuo geriau suvaldyti COVID pandemiją“, – antradienį LRT radijo debatuose kalbėjo I. Šimonytė.
Tačiau primindama COVID-19 laikotarpį, I. Šimonytė taip pat akcentavo, jog Lietuvą pasiekus skiepams nuo koronaviruso dalis visuomenės aktyviai priešinosi ir skleidė dezinformaciją apie vakcinas.
„Per pandemiją buvo visokiausių dalykų – mes puikiai žinome, kad buvo daug žmonių, kurie veikė prieš skiepijimo kampaniją ir teigė, kad vakcinos yra labai naujos, jos yra neištirtos, jos turi daug šalutinių poveikių. Ir, aišku, tas taip pat turėjo įtakos ir žmonių norui skiepytis“, – kalbėjo ji.
Aiškindama itin ženklius vakcinų utilizavimo kiekius, premjerė nurodė – kaip ir kiekvienas vaistas, vakcinos turi ribotą galiojimo laiką. Tad, anot Vyriausybės vadovės, viešojoje erdvėje netilus diskusijoms dėl skiepijimosi, didelis kiekis išpiltų vakcinų nekelia nuostabos.
„Tose valstybėse, kuriose bendra vakcinacijos kultūra yra žemesnė, tai aišku, kad tie (vakcinų utilizavimo – ELTA) skaičiai yra prastesni. Ypatingai prisimenant, kaip Lietuvoje atrodė ir viešas diskursas 2021 m. – tuomet, kai kažkas už skiepijimą siūlė kartuves Vyriausybei ir panašius dalykus“, – pridūrė I. Šimonytė.
Nausėda: apsilankius restorane, kuris pasisakė prieš galimybių pasą, man irgi siūlė kartuves
Perrinkimo siekiantis šalies vadovas netruko sureaguoti į I. Šimonytės pasisakymus. Savo ruožtu G. Nausėda priminė, kad, jo manymu, COVID-19 pandemijos laikotarpiu Vyriausybė atstūmė ir ignoravo piliečius, kurie buvo skeptiški vakcinų klausimu.
„Man atrodo, ir kita pusė buvo pakankamai agresyvi tos visuomenės dalies, kuri turėjo kitokį požiūrį į skiepijamasi, atžvilgiu. Jeigu ne kartuvės – tai visiškas ignoravimas, išstūmimas iš visuomenės tuo metu buvo labai plačiai aptarinėjamas. Deja, tai gerokai pakenkė mūsų psichologiniam klimatui visuomenėje ir pandemija tikrai paliko labai ryškių pėdsakų mūsų visuomenės sąmonėje“, – apgailestavo G. Nausėda.
Jis prisiminė ir vizitą, dėl kurio pats sulaukė aštrios kritikos – 2021 m. spalį lankydamasis Rietave, G. Nausėda pietavo restorane „Namų pakraštyje“, kurios vadovai atvirai pasisakė prieš vakcinavimą nuo koronaviruso.
„Tikrai turėjau tokių labai negražių atvejų, kuomet buvo tiesiog gaila, kad mes gyvename tokioje visuomenėje, kurioje yra absoliutus netolerancijos lygis. Aš kalbu apie apsilankymą tame restorane, kuriame aš apsilankiau. Na, žinote, man tada taip pat siūlė kartuves – beje, žmonės, kurie labai palankiai žiūrėjo į skiepijimąsi“, – kalbėjo prezidentas.
Todėl, apibendrindamas teigė G. Nausėda, COVID-19 pandemijos laikotarpis gali tapti pamoka valstybei ir jos politikams „nelaikyti savęs vieninteliu tiesos šaltiniu“.
„Galbūt tai bus gera pamoka ateičiai – nelaikyti savęs vieninteliu tiesos šaltiniu, suprasti, kad žmonės demokratinėje visuomenėje turi teisę į savo nuomonę ir kad su jais reikia sugyventi – patinka, nepatinka, bet jų negalima išstumti“, – pažymėjo perrinkimo siekiantis šalies vadovas.
Premjerė priminė prezidentui keltus ambicingus vakcinavimo tikslus
I. Šimonytė sutiko su konkurento rinkimuose mintimis, tačiau priminė prezidentui, jog šis pats kėlė tikslus dėl gyventojų skiepijimo – iki 2021 m. vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies piliečių. Anot politikės, kilusios diskusijos tokių ambicijų pateisinti neleido.
„Aš tiesiog norėčiau priminti, kad niekas kitas kaip tik jūs buvote iškėlęs tikslą, kad iki Mindauginių būtų paskiepyta 70 proc. gyventojų. Ir, žinoma, kad tokia diskusija nebepadeda tokių tikslų pasiekti, nes mes turime siekti vieno arba kito“, – G. Nausėdai priminė I. Šimonytė.
„Aš siekiau šito ir visiškai šito neneigiu, nes tikrai susidūrėme su reiškiniu, kuris buvo nežinomas ir kurio pasekmės buvo nežinomos ir kuris galėjo turėti pragaištingų pasekmių mūsų visuomenės sveikatai. Bet, kita vertus, aš tikrai priešinausi tiems iškraipytiems ir akivaizdžiai hipertrofuotiems sprendimams, kurioje buvo nukeipti į mūsų vaikus“, – premjerei atkirto prezidentas ir pridūrė, jog sprendimais negalima „kojomis mindyti žmogaus teisių“.
Konservatorė vėl antrino G. Nausėdai, tačiau pažymėjo – šalies vadovas galėjo imtis proaktyvių veiksmų, jog įtikintų ir nuramintų įtariai dėl vakcinų nusiteikusią visuomenės dalį.
„Jeigu jau keliate tokį ambicingą tikslą, kokį kėlėte 2021 m., (...) turbūt ir reikėjo prisidėti proaktyviau tą visuomenės dalį, kuriai esate autoritetas, raminant – kad būtent mes siekiame to bendro tikslo kuo greičiau susitvarkyti su grėsme“, – savo konkurentą rinkimuose sukritikavo premjerė.
„Aš tikiuosi, kad esu autoritetas visoms visuomenės dalims ir labai tikiuosi, kad turiu pasitikėjimą tarp didesnės visuomenės dalies – ko negalima pasakyti, deja, apie kitus politikus“, – I. Šimonytei replikavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė ir prezidentas G. Nausėda nesutarė dėl koronaviruso valdymo politikos. G. Nausėda ragino Vyriausybę spartinti vakcinavimosi tempus, tačiau kartu sulaukė valdančiųjų kritikos dėl dviprasmiškų pasisakymų ir rodyto dėmesio visuomenės atstovams, kurie skiepų klausimu pasisakė skeptiškai.