Sveikatos apsaugos ministerijos planuojami vaistų politikos pokyčiai iš medikų galimybę skirti tokius vaistus gali atimti. Pacientai nenorėdami keisti gydymo bus priversti plačiau atverti pinigines arba gydytis ne tokiais efektyviais vaistais, rašoma pranešime spaudai.
Apie pridėtinę vertę
Medikams nerimą kelia faktas, jog vaistų politikos gairėse teigiama: „Teisinis reguliavimas sudarė palankias sąlygas į kompensavimo sąrašus įtraukti daug sudėtinių vaistų. Nors šie vaistai yra patogesni vartoti, ypač tais atvejais, kai pacientui yra paskirta ir vienu metu tenka vartoti keletą vaistų, tačiau reikšmingos pridėtinės vertės jie neturi“.
Gydytojai sako, jog skaudu girdėti tokius teiginius, kurie prieštarauja klinikiniams tyrimams. Pasak Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidento, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, teiginys jog sudėtiniai vaistai neturi jokios pridėtinės vertės - neteisingas. „Naujausiose hipertenzijos gydymo gairėse jau įtraukiami ir sudėtiniai vaistai. Kalbant apie pridėtinę vertę galima išskirti du pagrindinius privalumus.
Pirma – greitis. Skiriant sudėtinius vaistus tikslinis kraujo spaudimas pasiekiamas greičiau. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad tikslinis kraujo spaudimas pasiekiamas greičiau skiriant sudėtinius vaistus, nei atskirus medikamentus, taip vadinamas laisvas kombinacijas. Reikia paminėti ir faktą, kad fiksuoti deriniai yra ne šeimos gydytojų sugalvoti.
Hipertenzijai gydyti jų yra daug ir įvairių klasių, ir jie veikia skirtingus hipertenzijos mechanizmus. Kitas privalumas, kad šiuos derinius pacientai gerai toleruoja, pagerėja jų vartojamumas ir gydymo režimas. Amerikiečių tyrimai rodo, kad pacientams skiriant pavienius vaistus jų vartojamumas per kelis mėnesius, jau nekalbant apie metus labai suprastėja. To pasekmė – kardiovaskulinių ligų mirties rizika išauga 2,5 karto“, - sako prof. M. Miglinas.
Gydytojų įsitikinimu, kai visame pasaulyje siekiama pereiti prie sudėtinių vaistų, gerinant gydymo rėžimą, Lietuva bando išrasti dviratį ir grįžti prie pavienių vaistų, nes taip pigiau. Klausimas tik kieno sąskaita?
Ką rodo tyrimai?
Lėtinių ligų gydyme, tokių kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, koronarinės širdies ligos, osteoporozės ir daugelio kitų ligų atvejais vaistų vartojamumas yra didžiulė problema. Mat pacientai, tai beje taip pat įrodyta mokslo, jei per dieną tenka suvartoti keturis ar penkis vaistus, nesilaiko paskirto jų vartojimo rėžimo. Tuo tarpu skiriant politabletes vaistų suvartojimas pagerėja 58 procentais. Kitas labai svarbus faktas, jog blogas antihipertenzinnių vaistų vartojimas pacientų mirštamumą didina 74 procentais.
Gydytojai sako, jog vien tik užtikrinant sudėtinių vaistų suvartojimą galima ženkliai sumažinti kardiovaskulinių ligų komplikacijas, tokias kaip miokardo infarktas ar insultas. Ekspertai įvardina, jog tai vienos brangiausių komplikacijų, kurios sveikatos apsaugos biudžetui, ar tiksliau mokesčių mokėtojams kainuoja daugiausiai. Tiksliau, valstybės skiriamos lėšos naudojamos neefektyviai, nes didžiosios dalies komplikacijų buvo galima išvengti, skiriant sudėtinius vaistus.
Vaistų vartojamumas yra didžiulė problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Dešimtmetį tarptautinėse gydymo rekomendacijose yra siūloma taikyti sudėtinius vaistus kai tik tai įmanoma. Naujausiose Europos kardiovaskulinių ligų prevencijos gairėse yra išskirtas atskiras skirsnis apie politabletės ir fiksuotų derinių naudą.
Pasak gydytojų, vaistų vartojimo rėžimo laikymasis ypatingai aktualus lėtinių ligų kontrolei ir gali nuo 30 iki 50 procentų pagerinti apsauga nuo komplikacijų. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis plačiau taikant gydymą sudėtiniais vaistais hipertenzija sergantiems pacientams, pastebimi akivaizdūs efektyvesnės hipertenzijų kontrolės pokyčiai.
Būtina skirti daugiau dėmesio
Medikai įsitikinę, kad sudėtiniai vaistai yra inovatyvus sprendimas lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, todėl jiems būtina skirti pridėtinį dėmesį, tam, kad neatimti galimybės pacientams gydytis efektyviau. Medikai sako, jog planuojamais ministerijos sprendimais siekiama apsunkinti sudėtinių vaistų patekimą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, o kai kurie nauji sudėtiniai vaistai tiesiog net nebeateis į rinką.
Pasak prof. M. Miglino, toks scenarijus įmanomas ir tai kelia susirūpinimą. „Norą patobulinti vaistų kompensavimo sistemą galima suprasti, tačiau tai reikia daryti konstruktyviai, nebloginant esamos situacijos. Šiuo metu mūsų šalyje yra kardiovaskulinių ligų epidemija. Europos kontekste mūsų rodikliai yra bene prasčiausi. Prieš kelerius metus blogesne situacija buvo kaimyninėse Rytų valstybėse, tačiau dabar smunkame į duobę, tiek pagal sergamumo, mirštamumo ir vaistų vartojamumo rodiklius. Mano nuomone sprendžiant vaistų politikos problemas visų pirma reikia žvelgti į ateities perspektyvas, nes trumpalaikiai tikslai neatneš naudos“, - sako prof. M.Miglinas.
Kai kaltas lieka gydytojas
Medikai sako, kad priimant sprendimus norėtųsi, jog būtų atkreiptas dėmesys tiek į pasaulines rekomendacijas, tiek į klinikinius tyrimus, bei medikų nuomonę, kurie kasdien susiduria su pacientų vaistų vartojimo problemomis. O dėl negerėjančios savijautos pacientai linkę kaltinti medikus.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė kardiologė dr. Nora Kupstytė pasakoja istoriją iš praktikos, kai 50-metis tolimųjų reisų vairuotojas praėjus metams po išeminės širdies ligos diagnozės, be to, dar sergantis ir diabetu, į medikus kreipėsi ne dėl sveikatos negalavimų, o dėl to, kad jam psichologiškai sunku vartoti po dvylika tablečių per dieną. „Aš tikrai nebelukštensiu penkių tablečių ryte ir septynių vakare.
Kadangi nepavyko susitarti su šeimos gydytoja, “išsimušiau” siuntimą pas kardiologą tik tam, kad pasakytumėte, kurių tablečių man saugu atsisakyti“, - paciento atvejį pasakoja gydytoja dr. N.Kupstytė. Nepaisant visų paaiškinimų, kuo pacientui naudingas paskirtas gydymas, vyras buvo neperkalbamas. Negers jis dvylikos tablečių ir taškas. Pasak medikės, teko gerai pasukti galvą ir gerokai pakeitus hipertenzijos gydymą, kuris buvo sėkmingas, pavyko sumažinti tablečių skaičių iki penkių per parą. Po mėnesio, pacientas atvyko vizito (tokia praktika reikalinga paskyrus naują gydymą) ir jai ištarė: „Matot, gydytoja, kai norite, - galite.“
Pasak dr.N.Kupstytės, tai ne vienintelis toks atvejis jos praktikoje, kai patys pacientai reikalauja sumažinti skiriamų tablečių skaičių. „Moksliniai tyrimai rodo, kad, jauniems darbingo amžiaus pacientams ligos pradžioje skiriant vienoje tabletėje esantį kelių vaistų derinį, galime iš karto tikėtis geresnio vaistų vartojimo. Tai lemia kelis kartus geresnę ligos kontrolę, mažesnę komplikacijų riziką. Jei prireikia didinti tablečių skaičių, žmogus išsigąsta. Todėl net ligos pradžioje labiau rekomenduojama skirti sudėtinį vaistą, nei po truputį didinti tablečių skaičių“, - sako. dr. N.Kupstytė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė doc. dr. Jurgita Plisienė sako, kad yra atliktas ne vienas tyrimas, kai pacientams, sergantiems rezistentiška arterine hipertenzija, šlapime tirti metabolitai. „Rezultatai rodo, kad maždaug trisdešimt procentų pacientų iš viso negėrė paskirtų vaistų arba gėrė tik dalį jų, nors prieš tyrimą visi teigė, jog vaistus vartojo, kaip paskirta gydytojo“, - sako doc. dr. J.Plisienė.
Už ligų komplikacijų gydymą moka visi
Pasak doc. dr. J.Plisienės, jei pacientas kelis kartus pamiršta išgerti paskirtą vaistą, tai turi didelę reikšmę gydymo sėkmei. „Tarkim, pacientui implantuotas stentas ir jis pamiršta išgerti kraują skystinančių vaistų. Tai gali baigtis ir mirtimi, nes stentas tiesiog užsikiš. Yra ir jaunų darbingo amžiaus žmonių, kurių hipertenzijos gydymo sėkmei reikalingi, pavyzdžiui, penki vaistai. Darbingam žmogui, tiek tablečių per dieną tampa problema“, - sako medikė.
Pasak gydytojų, vaistų nevartojimas yra ne tik Lietuvos problema. Pasaulio sveikatos organizacija pateikia rekomendacijas, kaip efektyviai turėtų būti gydoma arterinė hipertenzija. Žinoma, kiekviena šalis jas įgyvendindama atsižvelgia į savo ekonominį pajėgumą, tačiau rekomendacijose nurodoma, ką kiekvienas gydytojas gali padaryti dėl paciento – supaprastinti vaistų vartojimo režimą, paprastai kalbant, sumažinti per parą vartojamų tablečių skaičių.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja med. dr. Jūratė Barysienė sako, jog šiandien gyvename it greitajame traukinyje: patiriame daug streso, stengiamės daug išmokti, padaryti, sukurti. Viso to kaina – aukštas kraujo spaudimas. „Neteisinga apeliuoti tik į paciento sąmoningumą. Juk mes visi sąmoningi, bet galime pamiršti, kartais gal ir patingėti laiku išgerti vaistus.
Kiekvienas turime rūpesčių, kuriuos būtina išspręsti čia ir dabar. Nors tiek sudėtinių, tiek ir pavienių vaistų veiklioji medžiaga ta pati, kai dvi ar trys veikliosios medžiagos yra vienoje tabletėje, jos veikia kitaip, nes pasikeičia vaisto farmakodinamika. Kelios vaistinės medžiagos vienoje tabletėje veikia tolygiai, tuo pačiu metu papildydamos viena kitos veikimą, per skirtingas grandis. Be to, sudėtinius vaistus pacientui galima priderinti taip, kad jei tai ligos pradžia, jam per dieną užtektų vienos tabletės“, - sako med. dr. J.Barysienė.
Medikai sako, jog netinkamas, nepakankamas vaistų vartojimas, gydant hipertenziją, padidina kardiovaskulinių komplikacijų - insultų, infarktų, širdies nepakankamumo skaičių, dėl to dalis pacientų tampa neįgalūs, o už jų gydymą moka kiekvienas dirbantis žmogus.
„Sakantiesiems, jog vietoje vaistų derinių galima gerti pavienius vaistus, raginu save įsivaizduoti tokioje situacijoje. Daugelis mūsų, įskaitant ir mane, net kai reikia išgerti vitaminus, beje, tik kartą per dieną, jų pakuotę dažniausiai vartojame du mėnesius, nors turėtume mėnesį. Tiesiog pamirštame juos išgerti. Tuo metu sauja tablečių - daugelio kardiologinių pacientų kasdienybė“, - sako dr. N. Kupstytė.
Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė Audronė Lileikienė ne kartą pabrėžė, kad ministerijos (SAM) suplanuoti vaistų kompensavimo pokyčiai maždaug iš pusę milijono sergančiųjų hipertenzija atims pasirinkimo galimybę. Mat jei jie pasitarę su savo šeimos gydytoju nenorės keisti gydymo, tiksliau vaistų, į pigesnius, kuriuos kompensuos valstybė, jiems teks gerokai paploninti savo piniginę. Jei bus įgyvendinti numatyti pokyčiai, kai kurie hipertenzija sergantieji pacientai neturės galimybių rinktis jiems labiausiai tinkantį vaistą, nes turės mokėti visą vaisto kainą, maža to, tokiam vaistui nebus taikomas ir lengvatinis pridėtinės vertės mokestis, kas reiškia, jog vaistai tokiu atveju pabrangs net iki trijų kartų.