Anne Wyllie, Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkė, pagrindinė vieno iš tyrimų autorė, teigia tikinti, kad tyrimas padės užgesinti kai kurių seilių kaip tyrimo objekto priešininkų ugnį.
„Yra daug diskutuojama dėl seilių ir tepinėlių iš nosiaryklės priešpriešos, – sakė ji. – Mano nuomone, kai kurie argumentai nėra visiškai pagrįsti.“
Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurias jau daugiau šešis mėnesius kamuoja pasaulinė pandemija, situaciją apsunkino pavėluotas ir neorganizuotas testavimas, ir iki šiol nėra aiškaus sutarimo dėl to, ką reikia testuoti, kada tą daryti ar net koks geriausias testavimo būdas. Naujausi tyrimai rodo, kad seilių testavimas galėtų būti įtikinama alternatyva kitiems testams,- kuriam nebūtinai reikia apmokyto personalo mėginiams surinkti. Net jei šie testai yra kiek mažiau tikslūs, kompromisinis sprendimas galėtų būti vertas dėmesio.
Naujų testavimo variantų plūste plūsta į rinką nuo pat pandemijos pradžios, kai ėmė trūkti pirmųjų testų, kuriais medikus bei visuomenę aprūpindavo JAV Ligos kontrolės ir prevencijos centrai (CDC). JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) išdavė ypatingas licencijas daugiau nei 150-čiai diagnostinių COVID-19 testų, įskaitant tuos, kuriems naudojamos seilės, kaip ir tuos, kurie atliekami imant tepinėlius iš nosiaryklės, priekinės nosies ertmės dalies ar gerklės.
„Jungtinės Valstijos ėmėsi spręsti šios problemos kitaip nei dauguma kitų šalių, – kalbėjo Alanas Wellsas, Pitsbergo universiteto UPMC klinikinių laboratorijų medicinos direktorius. – Mes atlikome dešimtis skirtingų analizių bei bandymų, ir tai, šiuo atveju, dar labiau trikdo nei padeda.“
Kas tikrai padėtų, sako A. Wellsas, – tai išsamesnės rekomendacijos, kada kokį testą naudoti.
„Turėtų būti parengta trumpa atmintinė, kokį testą kada atlikti“, – teigė A. Wellsas.
Naujajame Jeilio tyrime, kuris buvo publikuotas praėjusią savaitę žurnale „New England Journal of Medicine“, A. Willie vadovaujama grupė išskyrė 70 ligoninėse gydomų pacientų, kuriems infekcija buvo diagnozuota atliekant labiau tradicinį tepinėlio iš nosies testą. Tyrimai leidžia spėti, jog SARS-CoV-2, virusas, sukeliantis COVID-19, iš pradžių įsitvirtina prie ląstelių organizmo nosies ertmėje, o vėliau ima plisti per organizmo kvėpavimo traktą.
Beveik neabejojama, kad šiame procese virusas plinta ir į organizmo burnos ertmę. Kyla klausimas, ar atliekant seilių testą pakanka seilių virusui nustatyti.
Kaip parodė Jeilio tyrimas, seilių testų metu virusas buvo nustatytas dažniau – per pirmąsias penkias užsikrėtimo dienas 81 proc. atliktų testų rezultatai buvo teigiami, palyginti su 71 proc. nosiaryklės tepinėlių testų. Seilių testų metu taip pat nustatytas didesnis viruso genetinės medžiagos kiekis.
Antrame Kanados atliktame tyrime, kurį taip pat praėjusią savaitę publikavo žurnalas „Annals of Internal Medicine“, mokslininkai testavo beveik 2 000 žmonių su švelniais viruso simptomais ar apskritai be simptomų, bet priklausančių didelės užsikrėtimo rizikos grupei. Dalyviai surinko savo seilių mėginį ir taip pat atliko tradicinį ėminio iš nosiaryklės testą: 34 asmenims abu testai parodė teigiamą rezultatą. Keturiolikai tyrimo dalyvių virusas buvo nustatytas iš seilių, ne iš nosiaryklės mėginio. 22 asmenims – priešingai, iš nosiaryklės, ne iš seilių mėginio.
Nors ėminių iš nosiaryklės testai pasirodė nežymiai veiksmingesni, Otavos universiteto mokslininkai teigia, kad tyrimas pabrėžia ypatingą seilių mėginių svarbą.
„Seilių mėginių testavimas rodo galimus privalumus, – rašė mokslininkai. – Seilių surinkimui nereikia tinkamai parengto personalo ar asmeninių apsauginių priemonių, jis gali būti atliekamas už testavimo centrų ribų ir gali būti lengviau toleruojamas sunkiai sergančių žmonių ar vaikų“.
Be diskusijų, kuris testas yra geriausias, nesutariama ir dėl to, kas turėtų būti testuojamas, ypač vėl atsidarius mokykloms ir koledžams, nes CDC paskelbė rekomendacijas, esą asmenų, kuriems nepasireiškia simptomai, „nebūtina testuoti“.
A.Wyllie teigimu, daugeliui seilių mėginių testų priešininkams tirti tokius ėminius galbūt tiesiog nemalonu.
„Šiuo metu mums žūtbūt reikia kuo daugiau testuoti, – sakė ji. – Ir tas faktas, kad turime daug skirtingų testavimo būdų, galbūt reiškia, kad galima atlikti daugiau testų būtent tokiu būdu.“
Vis dėlto A. Wellsas pabrėžia, kad dėl seilių testų tinkamumo vis dar kyla daug esminių klausimų.
Vertindama Jeilio „SalivaDirect“ testą, sukurtą remiantis A. Willie tyrimu, FDA atkreipė dėmesį tiek į galimus testo pranašumus, tiek į jos patikrintų seilių testų skirtumus. Bet skirtingi testai gali būti efektyvesni skirtingais atvejais, atsižvelgiant į tai, ar testu siekiama patikrinti atskirus asmenis, diagnozuoti virusą ar vykdyti stebėjimą, teigia Davey‘is Smithas, Kalifornijos San Diego universiteto Infekcinių ligų ir pasaulinės visuomenės sveikatos skyriaus vadovas.
„Egzistuoja daug dviprasmybių dėl to, kada kokį testą naudoti“, – sakė jis.
Kai kurie testai gali būti labai jautrūs, bet mažiau specifiniai ir konkretūs, - tokie testai gali būti naudingi, tarkim, tikrinant mokyklų moksleivius ar kruizinių laivų keleivius. Kita vertus, itin specifiniai testai ypač gelbsti tokiose įstaigose kaip slaugos namai ir reanimacijos palatos.
Greitis ir mažesnės sąnaudos čia irgi labai svarbūs, sakė Andrew Brooksas, Rutgerso universiteto profesorius ir „Infinity BiologiX“ vykdomasis direktorius; ši bendrovė rugpjūtį atsiskyrė nuo mokyklos, kur ji sukūrė pirmąjį seilių testą, norėdama gauti naudojimo ekstremalioje situacijoje leidimą iš FDA.
„Žmonės nori, kad testas būtų pigus, greitas, pats jautriausias ir tiksliausias, – sakė jis. – Bet turint šiandienines technologijas mes negalime pasiekti visų šių trijų dalykų“.
Pavyzdžiui, antigeno testai, sakė jis, gali turėti tikslumo problemų, bet jie yra daug greitesni ir labiau tinka ten, kur svarbus greitis. Antigenas yra virusinis baltymas, arba jo dalis, nurodantis patogeno buvimą.
„Koks yra absoliučiai tinkamas testas? Priklauso nuo situacijos“, – teigė A. Brooksas.