Dėl algų – į teismus
Praėjusiais metais medikams jau buvo žadėta pakelti algas 10 proc. nuo sausio 1 dienos. Tačiau, atėjus pažadėtam laikui, algos taip ir nebuvo pakeltos. Dėl to profesinės sąjungos kreipėsi į darbo ginčų komisiją, vėliau – net į teismą. Po ilgų kovų algos buvo pakeltos.
„Bet šiais metais turėjo kilti dar 6 proc. Tačiau savavališkai pakelta buvo mažiau, 2 procentais. Šie procentai, žinant dabartinę infliaciją, iš tikrųjų yra juokinga. Juo labiau, kad dėl to turime kovoti darbo inspekcijoje ir teismuose“, – sakė pašnekovas.
V. Dirsės teigimu, algų pakėlimas buvo pažadėtas raštiškai – pasirašyta sutartis tarp ministerijos ir darbuotojų. Gydytojas pasakoja, kad jų darbdavys, tai yra Santaros klinikos, algų nepakėlimą paaiškino kaip sudėtingą situaciją visoje ligoninėje – neva trūksta finansų.
„Tačiau darbuotojams tai neturėtų rūpėti. Darbuotojai dirba, atlieka savo darbą ir pagal sutartį laukė algos pakėlimo. Bet tai neįvyko. Ministerijoje dangstomasi buvusia pandemijos situacija. Tada kyla klausimas, kam išvis reikalingos kolektyvinės šakos sutartys, jei jų galima tiesiog nesilaikyti“, – sakė V. Dirsė.
Šakos kolektyvinėje sutartyje dėl algų su ministerija derėjosi net 9 profesinės sąjungos, o pasirašytos sąlygos buvo sudarytos visiems medikams.
„Bet kažkodėl būtent Santaros klinikose susidarė tokia situacija, kad nebuvo sugebėta įgyvendinti atlyginimų pakėlimų. Dabar bandome tai išsiaiškinti teisme“, – kalbėjo gydytojas.
Atlyginimas pakeltas, bet pinigų – mažiau
Įdomi situacija dėl algų pakėlimo susiklostė ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Darbuotojai, gavę algų lapelius, pamatė, kad neva pakelta alga iš tiesų stebuklingai dar labiau sumažėjo. O iš tiesų, nors algos ir buvo pakeltos, tačiau po nuimtų priedų pinigų medikai gavo dar mažiau nei prieš tai.
„Visa paslaptis slypi prieduose, kuriais ligoninių administracijos visais laikais galėjo labai lengvai manipuliuoti. Jei algą pakeli mažiau nei nuimi priedų, alga sumažėja. Gydytojams tas skirtumas dar ne toks ryškus, bet slaugytojoms, padėjėjoms, pagalbiniam personalui, kai alga sumažėja dešimtimis ar šimtais eurų, tas skirtumas tikrai labai ryškus“, – sakė K. Stanelis.
Visgi problemos – ne ligoninėje, o visoje sistemoje. Darbuotojams klausiant, kodėl jie vėl lieka nuskriausti, atsakymas girdimas vis tas pats – nėra pinigų. Pasak K. Stanelio, pinigų nėra dėl 30 metų nepadarytų reformų ir neatnaujintų paslaugų įkainių.
Įdomu ir tai, kad net pati Sveikatos apsaugos ministerija skolinga ligoninėms. Štai po pandemijos laikotarpio Santaros klinikoms skola siekia milijonus. Pasak V. Dirsės, šiuo metu SAM Santaros klinikoms neišmokėjo 9 mln. eur. už koronaviruso laikotarpį, dar 9 mln. eurų ligoninei pritrūko po praeitų metų darbuotojų išsikovotų padidintų atlyginimų.
„Mums yra neramu, kai mūsų įstaigoje yra susidariusios milijoninės skolos. Kiekviename versle įsiskolinusi įmonė bankrutuoja. Klausimas, kas šiuo metu vyksta su Santaros klinikomis, nes iš darbuotojų girdime nerimo ženklų. Dingsta motyvacija, o kai jos nėra, tas persiduoda ir pacientams“, – sakė V. Dirsė.
Nebemato prasmės dirbti
Po sumažėjusių algų emocinė situacija Šiaulių ligoninėje – labai prasta, sako K. Stanelis. Tokio nusivylimo, pasak gydytojo, dar neteko matyti.
„Jei anksčiau būdavo vienokios ar kitokios emocijos, pyktis, džiaugsmas, nepasitenkinimas, tai dabar visiškai nėra jokių emocijų. Akys užgesusios, žmonės nebeturi jokios motyvacijos dirbti. Administracija neranda sprendimų ir kelių, elgiasi netgi priešingai.
Dešimtis metų girdime, kad darbuotojų yra per daug, bet matome, kaip trūksta personalo. Turėjau situaciją, kai naktį atėjęs į operacinę neradau personalo, nes buvo išvežę ligonį į kitą skyrių. Ir skyriuje nebebuvo nė vieno mediko. Šitokiame „fone“ mes girdime, kad darbuotojų per daug. Nusivylimas didžiulis ir viskas daroma per sukąstus dantis“, – kalbėjo K. Stanelis.
Nemažai medikų dėl ilgą laiką nesikeičiančios situacijos išeina į privačias įstaigas, o valstybinėse lieka vis mažiau darbuotojų.
„Kaip žmonės balsuoja emigruodami, taip medikai balsuoja rinkdamiesi kitas gydymo įstaigas. Nutekėjimas į privačias ligonines yra labai didelis. Girdėjau, kad ne tik Šiaulių ligoninėje operacinės stovi pustuštės, nes nėra personalo, kas jose galėtų dirbti“, – sakė K. Stanelis.
V. Dirsė antrina – medikų nuotaika apatiška, o prasmės dirbti nebemato jokios.
„Kelios kolegės prieš laidą prasitarė, kad ketina išeiti į privatų sektorių. Bet tai natūralus procesas, jei nebus užtikrintas finansavimas, viskas tikrai kelsis į privatų sektorių“, – kalbėjo V. Dirsė.
Šiaulių gydytojas pateikia niūrias prognozes: jei viskas klostysis taip pat, kaip dabar, finansiškai pajėgūs žmonės gydysis tik privačiai, o mažiau pajamų gaunantys neturės pasirinkimo ir lauks didžiulėse eilėse viešose įstaigose.
Į laidą kviesti VUL Santaros klinikų atstovai ir Sveikatos apsaugos ministerija neatvyko. Ministerija atsiuntė komentarą.
Pasak ministerijos atstovo Tomo Bagdono, tenka pripažinti, kad visas skolų procesas užtruko.
„Dėl to reikia atsiprašyti ligoninių, jų vadovų ir ten dirbančių medikų, tačiau tam buvo ir objektyvių priežasčių. Reikėjo surinkti duomenis iš visų gydymo įstaigų, koks joms krūvis teko ir nustatyti kompensavimo kriterijus. Ministerijos tikslas ir noras šioje vietoje buvo būti teisingiems visiems vienodai, išspręsti ne vienos gydymo įstaigos, o sisteminę problemą. Tam buvo reikalingi duomenys iš pačių gydymo įstaigų.
Ką mes matome iš bendro vaizdo, tai įsipareigojimai ligoninėms dėl kovido sudaro po kelis procentus nuo jų apyvartos. Kadangi ligoninių dydžiai skiriasi, natūralu, sumos svyruoja nuo milijonų iki kelių tūkstančių eurų.
Ministerija dabar turėdama bendrą vaizdą ir konkrečius įsipareigojimų dydžius, atlieka veiksmus, derindama visą finansavimo mechanizmą. Įsipareigojimams dengti bus panaudotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšos. Įvertinus ir bendrą situaciją, tvyrančia dėl energetinių išteklių brangimo, stengsimės, kad lėšos gydymo įstaigas pasiektų kuo greičiau“, – rašė T. Bagdonas.
Taip pat, pasak ministerijos, susitarimas su medikų profesinėms sąjungomis dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo yra suderintas. Abiems pusėms sėkmingai pavyko surasti kompromisinį variantą dėl medikų padėties gerinimo.
„Kadangi susitarimas apima ir finansinius įsipareigojimus iš valstybės biudžeto, Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją dėl jos pritarimo. Kol laukiama Finansų ministerijos pozicijos, ministerija siūlo medikų profesinėms sąjungoms pasirašyti tą susitarimo dalį, kuri nereikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų, o išaiškėjus Finansų ministerijos pozicijai, bus grįžta ir prie likusios susitarimo dalies.
Profesinės sąjungos apie procesą yra informuotos, ministerija tikisi jų supratingumo ir bendradarbiavimo“, – rašė T. Bagdonas.