Tai reglamentuojančias Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos draudimo įstatymų bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo darbo grupės vadovas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Priėmus siūlomus teisės aktus, įstatyme bus nustatyti pacientui aiškesni mokamų ir nemokamų paslaugų teikimo pagrindai, konkrečiai išskiriama, kokiais atvejais gydymo įstaigoje iš jo jokių mokėjimų negali būti reikalaujama.
"Konstitucijoje garantuota asmenų teisė į nemokamą asmens sveikatos priežiūrą ir šiuo įstatymo projektu siekiama aiškios šios teisės reglamentacijos įstatyme. Vadovaujantis nuostata, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama nemokamai, ir už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio, apibrėžiami konkretūs atvejai, kada pacientas turi teisę į nemokamų paslaugų gavimą, ir griežtai išskiriama, pateikiant baigtinį sąrašą, kokiems atvejams esant toks mokėjimas yra galimas ir teisėtas", - sako A.Matulas.
Siūloma nustatyti, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti teikiama nemokamai. Taip pat siūloma, kad už visose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas pirminės ambulatorinės asmens ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama jokių priemokų ir papildomų mokesčių.
Siūloma, kad visose gydymo įstaigose, vykdančiose valstybės finansuojamas prevencines programas, paslaugos pacientams pagal šias programas būtų teikiamos nemokamai.
Pacientui, kuris kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros (ASP) paslaugų suteikimo, turėdamas įstaigos, nesudariusios sutarties su teritorinėmis ligonių kasomis, siuntimą, paslaugos taip pat turi būti teikiamos nemokamai, jei paciento kreipimasis atitinka įstatymo projekte nurodytas paslaugų teikimo esmines sąlygas.
Taip pat projektu numatomi atvejai, kada gali būti teikiamos mokamos ASP paslaugos, t. y. tik tokiais atvejais, kai paslaugos yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamą mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą arba esant kitoms objektyvioms aplinkybėms (pvz. kai pacientas neapsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, kai pacientas neprisirašęs prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, neturi gydytojo siuntimo ir kt.).
Projekte nustatomi konkretūs gydytojo veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti prieš teikdamas pacientui brangiau kainuojančias paslaugas. Šios paslaugos galės būti teikiamos, kai pacientas savo iniciatyva atsisakys siūlomų nemokamų ir pasirinks brangesnes mokamas paslaugas. Tokiu atveju jis mokės šių paslaugų kainų skirtumą, kuris bus apskaičiuojamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Teikiamais projektais taip pat siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių ASP paslaugų teikimą ir apmokėjimą, pažeidimus.
Pagal siūlomą projektą, už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą nustatyta bauda asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir (ar) kitiems darbuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.
Už tokią pat veiką, padarytą asmens, jau bausto administracine nuobauda už tai, siūloma skirti baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Įstatymų projektus rengusi darbo grupė buvo sudaryta 2012 m. vasario 29 d. Sveikatos reikalų komiteto sprendimu.
Ją sudaryti buvo nutarta atsižvelgiant į problemas kylančias sveikatos priežiūros įstaigose, kai iš asmenų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu ir turinčių teisę į iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas paslaugas, reikalaujama papildomai susimokėti už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Seimo komitetas sulaukia daug pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros įstaigų reikalavimų mokėti už suteikiamas paslaugas, pacientai dažnai nežino, ar šie reikalavimai yra teisėti.
Šiuo metu įstatymuose nėra apibrėžti ir aiškiai išskirti mokamų ir nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pagrindai. Sveikatos sistemos įstatyme apsiribojama bendrais teiginiais apie nemokamų paslaugų teikimo tvarką, tačiau nėra detalizuojama, kokiais konkrečiais atvejais mokėjimas už paslaugą nėra galimas.