Paaiškėjo, kad alergiška parabenams
Vilnietė Milda, visada naudojanti tik geros kokybės kosmetiką, DELFI atviravo, kad dėl parabenų sukeltų problemų, atsiradusių prieš pusmetį, ne tik turėjo kosmetinių nepatogumų, bet ir išleido per 700 litų, o laukto rezultato iki šiol nėra.
„Pastebėjau, kad man pradėjo berti aplink akis ir bėrimas vis didėjo. Pakeičiau kosmetiką į mažiau alergizuojančią, bet nepadėjo. Nuėjau į polikliniką, kur man padarė paviršutiniškus testus, už kuriuos sumokėjau 30 litų, išrašė hormoninio tepalo ir nepasakė, kad jo negalima naudoti daugiau nei tris kartus. Aš juo sėkmingai tepliojausi kur kas dažniau, situacija gerėjo, bet problema neišnyko. Galiausiai apsilankiau privačioje klinikoje. Iš pradžių mane tyrė, ar nealergiška namų aplinkos alergenams, tuomet - dėl alergijos dažniausioms cheminėms medžiagoms ir mano naudojamai kosmetikai. Paaiškėjo, kad turiu alergiją parabenams, kobaltui ir dar vienam chemikalui, kuris gana retas“, - pasakojo pašnekovė.
Jai buvo skirtas ne tik gydomasis tepalas, bet ir antialerginiai geriamieji vaistai, tačiau problema vis dar yra. Pasak jos, didžiausia bėda, kad kai ji didžiulėje kokybiškos kosmetikos parduotuvėje pabandė išsirinkti dekoratyvinę kosmetiką be parabenų, pasirodė, kad tokios nėra.
„Radau ekologinės kosmetikos be parabenų, bet rezultatas nedžiugina. Tokia kosmetika bent jau man nesilaiko visą dieną, nubėga, nepalyginsi su anksčiau naudota. Taigi tu realiai turi keisti visą kosmetiką, o kosmetikos be parabenų – žiauriai mažai. Tokių kremų jau daugėja, bet su dekoratyvine kosmetika – tikra bėda. Kita vertus, gydytoja sakė, kad žmonės susineša įvairius antialerginius kremus ir būtent jie parodo didžiausią alergiją.
Konservantas, kuris veikia kaip moteriškas hormonas
Pasak Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertės Lauros Stančės, nors parabenai, naudojami siekiant apsaugoti kosmetiką, maistą ar vaistus nuo mikrobinės taršos, t. y. kaip konservantai, yra leidžiamos medžiagos, jos nėra tokios nekaltos.
„Kai kurie iš parabenų priskiriami oficialiems alergenams (metilparabenas, propilparabenas, etilparabenas, butilparabenas), todėl alergiškiems arba jautriems žmonėms, vaikams tokių medžiagų turintys produktai gali sukelti odos niežėjimą, bėrimus, o jei medžiaga bus lakiuose ar biriuose mišiniuose – ir dusulį. Kiti parabenai papildomai įtariami ir kaip endokrininę (hormoninę) sistemą neigiamai veikiančios medžiagos. Tai ilgesnės grandinės parabenai – propilparabenas, butilparabenas, izopropilparabenas ir izobutilparanbenas.
Kitaip tariant, parabenai, mėgdžiodami hormono estrogeno veiklą ir iškreipdami į įvairius organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją, ardo endokrininę sistemą, t. y. trikdo liaukų, gaminančių hormonus (reguliuojančius augimą, brendimą) veiklą.
„Visoms kosmetikos priemonėms, kurių pagrindas – vanduo, reikia naudoti konservantus, tačiau klausimas, kiek tų konservantų reikia – kad kremas nesugestų savaitę, mėnesį, pusmetį? Parabenai gali būti keičiami natūraliais konservantais, tokiais, kaip organinės rūgštys (citrinų, benzoinė, salicilo), eteriniais aliejais, tačiau kosmetikos priemonėse atsiranda ir tokių jų pakaitalų, kurie niekuo ne geresni, jiems taip pat priskiriamos kancerogeninės savybės ar neigiamas poveikis nervų sistemai ir smegenų veiklai – pavyzdžiui, butilhidroksitoluolas (BHT), butilhidroksianizolas (BHA), fenoksietanolis. Verta žinoti, kad kosmetikos ingredientų etiketėje eiliškumas nurodomas pagal jų kiekį produkte, taigi kuo jis arčiau pradžios, tuo jo daugiau“, - įspėjo L. Stančė.
Ekologiška kosmetika, jeigu paženklinta patikimu EKO ženklu, parabenų neturi. Tačiau jei tai tik gamintojo teiginys, kad kosmetika ekologiška, reikia žiūrėti sudėtį.
Neaiškus parabenų poveikis bendrame cheminių medžiagų kokteilyje
Pasak pašnekovės, daugėja mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad plataus vartojimo prekėse esančios pavojingos medžiagos, aptinkamos ir žmogaus organizme (kraujyje, šlapime). Jos dažnai siejamos su dažnėjančiomis alergijomis, kvėpavimo takų, imuninės sistemos ligomis, vėžiniais susirgimais, kūdikių apsigimimais, hormonų veiklos trikdymu ir pan. Poveikis sveikatai pasireiškia, kai viršijamas saugus medžiagos kiekis. Tai gali būti, kai žmogų paveikia didelis kiekis per trumpą laikotarpį arba organizmas veikiamas mažais kiekiais ilgą laiką.
Į ką atkreipti dėmesį skaitant etiketes? Specialistai pataria rinktis kosmetikos ir kūno priežiūros priemones, kurių sudėtyje yra mažiau komponentų. Pasitikrinti, ar naudojate saugią kosmetiką, galima išsamioje kosmetikos ingredientų vertinimo duomenų bazėje: http://www.ewg.org/skindeep/site. Dažniausiai ir didžiausiais kiekiais pavojingos cheminės medžiagos yra aptinkamos šiose kosmetikos priemonėse: plaukų tiesinimo ir odos šviesinimo priemonėse, tamsiuose plaukų dažuose, birioje pudroje, kvepaluose.
Mokslas svarių neigiamo poveikio įrodymų nerado
Pasak dermatovenerologės Editos Naruševičiūtės-Skripkienės, parabenai (p-hidroksibenzolo rūgšties esteriai) – tai priešmikrobiniu poveikiu pasižyminčios medžiagos.
„Žinia, parabenai gali būti ir maiste, pavyzdžiui, mėlynėse, salotose, salotų padažuose, majoneze, džiovintos mėsos produktuose, traškučiuose bulvių pagrindu, žuvų piršteliuose, marcipane, džemuose, vaisių želatinos gaminiuose, riešutuose su glaistu bei skystuose maisto papilduose. Jie žymimi E214 ir E218. Parabenų kiekis kosmetikos priemonėse, farmaciniuose produktuose griežtai kontroliuojamas Europos kosmetikos direktyvos, Europos maisto saugumo valdybos. Dėl parabenų poveikio sveikatai dar 2008 m. buvo atlikta daugybės mokslinių tyrimų metanalizė, ir atsakyta į daugelį šiuo metu kylančių visuomenei klausimų“, - teigė pašnekovė.
Vis dėlto medikė nesutinka su nuostata, kad kosmetikos be parabenų šiandien beveik nėra. Jos teigimu, daug gamintojų, kurie naudoja kitus kosmetikos konservantus arba gamina labai trumpai galiojančius produktus be konservantų.
„Kokie konservantai naudojami ir koks jų kiekis dedamas įstatymų leidžiamų normų ribose, priklauso nuo gamintojo. Yra produktų su vienu parabenu, yra produktų su parabenų mišiniais, tačiau jau minėjau, kad parabenų kiekis griežtai kontroliuojamas Europos kosmetikos direktyvos: 0,4 proc. vienam parabenui ir 0,8 proc. parabenų mišiniui.
Nors kalbama, kad kosmetikos parabenai prasiskverbia pro odą į organizmo vidų ir ten kaupiasi, tai netiesa. Odoje yra fermentų, kurie parabenus visiškai suskaldo dar odoje, todėl jie nesikaupia nei odoje, nei prasiskverbia pro odos bazinę membraną į organizmo vidų. Su maistu ar vaistais patekę parabenai metabolizuojami analogiškų fermentų kepenyse ir inkstuose, ir pašalinami su šlapimu. Tyrimų metu žmonėms buvo leidžiami parabenų mišiniai į veną, ir jau po poros valandų jų koncentracija kraujyje labai sumažėjo, o suskaldyti jų metabolitai buvo stebimi šlapime, nebuvo stebima jokių šalutinių reiškinių“, - aiškino pašnekovė.
Pasak jos, taip pat tiek gyvūnams, tiek žmonėms buvo tiriamas sistemiškai su maistu ar vaistais į organizmą patenkančių parabenų poveikis. Tyrimai patvirtino, kad parabenai turi estrogeninių savybių, tačiau tas poveikis yra silpnesnis nei natūralių moterų estrogenų.
„Vertinant poveikį, reikėtų žiūrėti plačiau, nepamiršti, kad estrogeniškai veikia ne tik parabenai, tokį poveikį turi ir tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, soja. Parabenų poveikis endokrininei sistemai tyrinėjamas daugiau nei 20 metų – neigiamas poveikis neįrodytas. Buvo bandoma parabenus apkaltinti kaip sukeliančius krūties vėžį, atlikta labai daug studijų, tačiau jokiais objektyviais mokslinių tyrimų metodais nepavyko to įrodyti. Vėžio atsiradimui turi įtakos labai daug veiksnių.
Norėčiau atkreipti dėmesį į parabenų tyrimus su gyvūnais. Tai tyrimai, kurių metu didelės koncentracijos parabenų mišiniai buvo leidžiami į gyvūnų gimdą ar vidaus organus, taip sukeldami pakitimus, auglius ar palikuonių apsigimimus. Tokių tyrimų negalima interpretuoti, kad taip gali būti ir su mumis, žmonėmis. Žmonėms į vidaus organus jokiomis aplinkybėmis niekas neleidžia tokių koncentracijų parabenų.
Alergiją sukelia tikrai
Vis dėlto E. Naruševičiūtė-Skripkienė patvirtino, kad parabenai, kaip ir bet kuri kita kosmetikos sudedamoji dalis, gali sukelti odos alergiją.
„Dėl alergijos kosmetikai ir konkrečiai parabenams tiriame ir mes Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centre. Įdomu tai, kad pacientams, turintiems odos alerginį dermatitą dėl parabenų, gali paūmėti jų odos būklė dėl parabenų maiste ir kituose sisteminio vartojimo preparatuose. Vis tik mokslas ir mūsų kasdieninė praktika rodo, kad jie dažniau gali odą tiesiog dirginti, jei tepami ant nesveikos, pažeistos odos, nei sukelia alergiją.
Daug didesnė problema tiek mūsų šalyje, tiek Europoje ir kosmetikoje, ir higienos priemonėse, ir skalbimo milteliuose, net patalpų akriliniuose dažuose esantis konservantas metilizotiazolinonas ir jo mišinys su metilchlorizotiazolinonu. Jis buvo sukurtas kaip neva saugesnė alternatyva parabenams, tačiau tai nepasitvirtino. Europos Sąjungoje jau ruošiami dokumentai jo leistinos koncentracijos sumažinimui arba iš viso uždraudimui naudoti pramonėje. Taigi jei konkrečiam žmogui yra abejonių dėl vartojamos kosmetikos, jos saugumo ar įtariama alergija kosmetikai, reikėtų kreiptis pagalbos į dermatovenerologus, alergologus“, - įspėjo dermatovenerologė.