„Kiek smarkiai paplitęs alkoholio vartojimas tarp jaunimo, sunku pasakyti. Realios tokios statistikos juk nėra. O kai jos nėra, problema gali būti ir išgalvota. Belieka vadovautis ta statistika, kurią galime gauti iš vaikų ligoninių ir kitų ligoninių priimamųjų, kai patenka alkoholiniais gėrimais apsinuodiję nepilnamečiai. Tai vienintelė patikima statistika“, – įsitikinęs telefonu DELFI kalbintas psichiatras Aleksandras Slatvickis, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas.
Tačiau, pasak gydytojo, kad nepilnamečiai žino, kas tas alkoholis ir kas tas tabakas – faktas nenuginčijamas. Prieš kelerius metus paskaitas mokyklose apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą skaitęs psichiatras pasakoja atlikdavęs greitąją apklausą: 14–15 metų paauglių klausdavo, kiek iš jų žino alkoholio ir tabako skonį. „Galiu jums pasakyti, kad apytiksliai 2/3 keturiolikmečių -penkiolikmečių jau žinojo ir vienos, ir kitos medžiagos skonį. Tai yra pakankamai dideli skaičiai. Aš tikrai nepretenduoju, kad mano duomenys gali būti ekstrapoliuojami į visą Lietuvą, bet nujaučiu, kad tie skaičiai visur būtų pakankamai įspūdingi“, – sako gyd. A. Slatvickis.
Atkreiptinas dėmesys, kad oficialioji statistika atrodo kiek geriau. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) duomenys rodo, kad bent kartą gyvenime išgėrę tiek alkoholinių gėrimų, kad pasijustų apsvaigę, 2014 m. buvo beveik trečdalis 11–15 m. amžiaus berniukų (34 proc.) ir mergaičių (30 proc.).
Vertinant intensyvų alkoholio vartojimą nustatyta, kad 13 proc. 15 metų amžiaus berniukų ir 7 proc. mergaičių teigė, kad apsvaigę nuo alkoholio buvo daugiau kaip 10 kartų per savo gyvenimą. Per pastarąjį mėnesį bent kartą apsvaigę nurodė 6 proc. berniukų ir 5 proc. mergaičių. Beveik kas antras respondentas (47 proc. mergaičių ir 54 proc. berniukų) tvirtino visiškai nevartoję jokių alkoholinių gėrimų.
Dažniausiai vartojamais alkoholiniais gėrimais tiriamieji įvardino alų (tik berniukų grupėje), „šampaną“, alkoholinius kokteilius. Šie gėrimai buvo vartojami dažniau nei vynas ar stiprieji gėrimai. Daugiau informacijos pateikiama šiame tyrime.
Pavojus perdozuoti ir priprasti
Psichiatro teigimu, kalbant apie jaunimo alkoholizmą visada svarbu skirti du dalykus: nuolatinį vartojimą ir vienkartinius paragavimus iš smalsumo. „Kalbant apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, visada reikia pabrėžti, kad yra du vartojimo pavojai. Vienas jų – galimas perdozavimas su atitinkamomis pasekmėmis sveikatai ir gyvybei, o kitas – priklausomybės atsiradimas. Todėl esmė ne tame vienkartiniame efekte, kuris gali būti ir malonus, ir pakankamai nepavojingas. Kalba eina apie ilgalaikį poveikį žmogaus organizmui“, – teigia gyd. A. Slatvickis.
Pasak pašnekovo, kiek laiko reikia piktnaudžiauti svaigalais, kad būtų padaryta konkreti žala organizmui – klausimas labai sudėtingas ir vienareikšmio atsakymo į jį greičiausiai nėra. Specialisto teigimu, kiek ir kada ims kenkti reguliarus alkoholio vartojimas, priklauso nuo jaunuolio amžiaus ir organizmo atsparumo. „Man teko matyti 18 metų jaunuolį, kuriam jau būnant 12 metų buvo nustatyta priklausomybės nuo alkoholio diagnozė. Įsivaizduojate? Tiesa, tai buvo ne Lietuvoje, o Rusijoje“, – sako gydytojas.
„Būkim biedni, bet teisingi, tačiau turime pripažinti, kad vienkartinis psichoaktyvios medžiagos, tokios kaip alkoholis, paragavimas, jeigu buvo nedidelė dozė, kažkokios reikšmingos žalos organizmui neatneš. Pabrėžiu – vienkartinė ir nedidelė dozė. Aišku, ji nėra gerai, nes tai prieštarauja mūsų šalies įstatymams“, – neteisina jaunuolių, bet ir neskuba aklai moralizuoti gyd. A. Slatvickis.
Reguliarus alkoholio vartojimas žaloja virškinimo sistemą, kepenis, ypač centrinę ir periferinę nervų sistemas, kurias veikia slopinamai. Pastarojo laikmečio bėda, dėl kurios už galvų stveriasi ne tik toksikologai – mada maišyti alkoholį su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Psichiatras atkreipia dėmesį, kad vartojant alkoholio kartu su kita slopinamai centrinę nervų sistemą veikiančia medžiaga, jiedu stiprina vienas kito poveikį. Padariniai gali būti labai liūdni: koma ir mirtis.
Išgėrus didėja ir nelaimingų atsitikimų pavojus, nes tada, kaip nuo seno pastebėta, jūra pasidaro iki kelių. „Labai geras liaudies posakis, labai tiksliai apibūdinantis neblaivaus žmogaus elgesį.
Neblaivaus žmogaus judesių koordinacija prastesnė, vadinasi, jis gali pargriūti. Nėra kritiškas aplinkai ir jos situacijoms, vadinasi, gali eiti maudytis ten, kur negalima maudytis. Einant per kelią, jo dėmesio koncentracija bus blogesnė, vadinasi, jis gali patekti į eismo įvykį arba jį sukelti. Seksualiniai santykiai gali būti nesaugūs arba įvykti nepageidaujant kuriam nors asmeniui“, – vardija psichiatras. Tai ką gi daryti?
Ką daro Amerikoje
Apie Jungtinėse Valstijose alkoholio atžvilgiu galiojančią griežtą tvarką sklando daug įvairių nuomonių ir mitų. Rengiant šią publikaciją rasta oficiali JAV statistika iš dalies paaiškina, kodėl: palyginti su amerikiečiais, mūsų paaugliai – nekalti avinėliai.
Kad geriau suprastume problemos mastą, peržvelkime JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto (National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism, NIAAA) pateikiamus skaičius. Jie rodo, kad iš 325,8 mln. JAV gyventojų alkoholio vartojimo sutrikimų turi apie 17 mln. žmonių. Tai atrodytų palyginti nedaug. Tačiau patyrinėjus moksleivijos padėtį, ryškėja stulbinami skaičiai.
NIAAA duomenimis, beveik 70 proc. aštuntokų mano, jog šalyje gauti alkoholinių gėrimų yra „pakankamai lengva“ arba „labai lengva“. Iki baigia vidurinę mokyklą, beveik 80 proc. jaunųjų amerikiečių jau būna vartoję alkoholio. 30 proc. jų teigia per pastarąjį mėnesį buvę girti, o 29 proc. – gėrę alkoholio daugiau kaip 5 kartus iš eilės per pastarąsias dvi savaites.
NIAAA skaičiavimais, baigus progimnaziją alkoholio vartojimas tarp jaunuolių smarkiai išauga. Kaip vartoję alkoholio neseniai (per pastarąsias 30 dienų) nurodo maždaug 20 proc. amerikiečių aštuntokų. Tarp dešimtokų tokių yra jau 35 proc., o tarp dvyliktokų – net 50 proc.
Kiek daugiau kaip 20 proc. aštuntokų tvirtina bent kartą gyvenime pasigėrę. Tarp dešimtokų tokių – 45 proc., tarp dvyliktokų – 60 proc.
Kaip vieną didžiausių rūpestį keliančių nepilnamečių girtavimo padarinių amerikiečiai įvardija priklausomybę nuo alkoholio. Pasak JAV mokslininkų, paauglystėje pradėjęs girtauti asmuo 4 kartus labiau rizikuoja tapti priklausomu nuo svaigalų nei tas, kuris pradeda gerti alkoholio tik sulaukęs pilnametystės. Kadangi brendimo metu organizme vyksta daugybė svarbių pokyčių, vienas kurių – naujų neuronų tinklų formavimasis smegenyse, atkreipiamas dėmesys, jog alkoholis šį procesą gali smarkiai sutrikdyti.
Kita opi bėda – transporto priemonių avarijos. Jos yra pagrindinė 15–20 m. amerikiečių mirties priežastis. Skaičiuojama, kad nuo alkoholio apsvaigę 16–20 m. vairuotojai mirtinų avarijų sukelia daugiau kaip 2 kartus daugiau nei tie, kurie vairavo girti būdami vyresni kaip 21 metų. Alkoholio vartojimas taip pat siejamas su beprasmėmis jaunuolių mirtimis paskendus, nusižudžius arba tapus žmogžudystės auka, rizikingu elgesiu, įskaitant kitokių kvaišalų vartojimą, muštynes, išprievartavimus pasimatymo metu (kai tampama tiek prievartautoju, tiek prievartautojo auka). Dar viena, laimei, kol kas tik JAV būdinga problema – išgėrusių paauglių švaistymasis ginklais.
Už Atlanto moko gerti
„Veikiausiai girdėjote, kad nedideliais kiekiais nuolat vartojamas alkoholis į naudą širdžiai. Tačiau įnikus smarkiai smagintis su taurele, šią naudą nusveria kur kas didesni pavojai. Pirmiausia – traumos. Girtuokliavimas labai padidina tikimybę susižaloti, būti sužalotam arba užmuštam“, – nevyniojama į vatą NIAAA svetainėje.
Ten pat primenama, kad dėl maždaug 60 proc. mirtimi pasibaigusių nudegimų, skendimo ir smurto atvejų būna kaltas alkoholis. 50 proc. sunkių traumų ir seksualinės prievartos atvejų, 40 proc. mirtinų eismo nelaimių, savižudybių ir kritimų iš aukščio priežastis taip pat ta pati – velnio lašai. Dar atkreipiamas dėmesys, kad alkoholis kelia pavojų ne tik fizinei ir protinei sveikatai – per jį galima prarasti ir vairuotojo pažymėjimą, ir širdies draugą ar draugę.
Amerikiečių specialistai jaunimėliui siūlo kelis patarimus, kaip išmokti tinkamai vartoti alkoholį. „Jeigu jau nusprendei išgerti, nerizikuok ir stenkis nepakliūti į tokias situacijas, kuriose kiltų pavojus tau pačiam arba aplinkiniams“, – moko savo atžalas ir duoda štai tokių patarimų:
Nedidink apsukų. Gurkšnok lėtai – taip, kad per valandą išgertum ne daugiau kaip vieną standartinį gėrimą. Tai toks gėrimas, kuriame yra apie 14 g gryno alkoholio, pvz., 330 ml 5 proc. stiprumo alaus arba 150 ml raudonojo vyno.
Naudok „skirtukus“. Išgėręs vieną alkoholinį gėrimą, kitą gerk be alkoholio, pavyzdžiui, susiversk stiklinę vandens, sulčių arba kokakolos. Atmink, kad suaugusio žmogaus organizmas vieną standartinį alkoholinį gėrimą visiškai suskaido tik maždaug per 2 valandas.
Netampyk likimo už ūsų. Iš anksto susitark, kas tave galėtų parvežti namo. Arba nepragerk visų pinigų – pasilik taksi. Mylėkis su prezervatyvu. Nesinaudok jokiais mechanizmais, nevaikščiok pavojingose teritorijose, nesiveržk maudytis ar plaukti valtimi. Na, žinutę pagavai: stenkis išlikti saugus.
Tačiau bene paveikiausia jaunimui turėtų būti alkoholio kalorijų skaičiuoklė. Jos aprašyme primenama, kad alkoholiniuose gėrimuose daug kalorijų, bet mažai maisto medžiagų, todėl priaugti keletą papildomų kilogramų – visai nesudėtinga. Skaičiuoklėje prie nurodyto gėrimo reikia įvesti skaičių, kiek tokių gėrimų išgeriama vidutiniškai per savaitę, ir skaičiuoklė parodo, kiek kalorijų per savaitę iš jų gaunama. Lydinčiame tekste atkreipiamas dėmesys, jog norint per savaitę numesti pusę kilogramo, kiekvieną dieną reikia suvartoti maždaug 500 kalorijų mažiau, kad organizmas degintų riebalų atsargas.
Alkoholio kalorijų skaičiuoklę galima rasti čia. DELFI primena, kad 1 skysčio uncija lygi beveik 30 ml.