Kinijos Šendženo mieste įsikūrusi klinika BGI vadovaujasi būtent šia prielaida. Jos kognityvinės genomikos (KG) padalinys sudarinėja matematikos genijų genų žemėlapius. Tuomet mokslininkai palygins juos su eilinių gyventojų genų pavyzdžiais ir pamėgins nustatyti, kurie genai paverčia žmones tikrais proto bokštais.
Tai teoriškai galėtų padėti prognozuojant embrionų intelektą. Nors BGI kognityvinės genomikos padalinys neatlieka testų su žmogaus embrionų genais ar dirbtinio apvaisinimo in vitro, tai daro kiti BGI padaliniai. Jeigu KG padalinio tyrinėjimai bus vaisingi, jie teoriškai leistų tėvams išsirinkti protingiausią embrioną ir gimdyti būtent jį.
Daugumos vaikų intelekto koeficientas būna 13 punktų ribose nuo vidutinio abiejų tėvų intelekto koeficiento. Tačiau du ar trys vaikai iš šimto būna protingesni už savo tėvus, teigė KG laboratorijos narys Stephenas Hsu. Sukūrus embrionų grupę, atsiranda galimybė sudaryti grupelę, iš kurios gali gimti itin protingas kūdikis.
Tai šiurpina daugelį Vakarų mokslininkų, pernai rašė „The Wall Street Journal“ (WSJ). „Žmonės mano, kad tai prieštaringa tema, ypač Vakaruose. Tačiau Kinijoje yra kitaip“, - WSJ teigė KG vadovas Bowenas Zhao. Tačiau yra ir mąstančių kitaip, tarp jų vienas Karaliaus koledžo profesorius, bendradarbiaujantis su KG skyriumi.
Vakarams nerimą kelia ir tai, kad šiame projekte gali dalyvauti Kinijos vyriausybė (valstybinis bankas „China Development Bank“, skolinantis pinigus vyriausybės projektams, BGI suteikė 1,5 mlrd. dolerių paskolą). Įmonės KG svetainėje tikinama, kad „jokie duomenys nebus perduoti jokiai vyriausybinei institucijai, ypač Kinijos vyriausybei“. Tačiau kitoje vietoje S. Hsu sakė turįs vilčių, kad nacionalinių vyriausybių mokslo agentūros pilnai finansuos 1 mln. žmonių genų tyrimus“. Ką tai galėtų reikšti, jis nepaaiškino. Tačiau S. Hsu pažymi, kad šiomis technologijomis naudosis paprasti žmonės, o ne vyriausybės.
„Įsivaizduokite, kiek gali pakloti pora, norėdama užsitikrinti, jog gaus geriausią iš 10 ar 50 galimų palikuonių“, - rašė jis savo tinklaraštyje, kelis tūkstančius dolerių kainą už apvaisinimą ir embriono implantavimą palygindamas su Harvardo universiteto diplomu ar mokslais privačioje mokykloje.
Tam tikra prasme ši technologija jau taikoma Jungtinėse Valstijose. Viena privati laboratorija Naujajame Džersyje leidžia poroms ištirti embrionus dėl genetinių ligų ir tik tada juos implantuoti. Tas pats galėtų vykti su psichinėmis ligomis. Kaip „The New Yorker“, nurodė Chrisas Changas iš BGI, KG tyrimai gali padėti mums suprasti genetines Alzheimerio ligos ar šizofrenijos priežastis.
Tačiau kūdikio apsaugojimas nuo ligų yra viena, o Einšteinų atrinkimas iš mėgintuvėlių, kad būtų galima sutaupyti mokslams Harvarde skirtus pinigus, - visai kas kita. Šie etiniai prieštaravimai dėl eugenikos veikiausiai privers daugelį vyriausybių uždrausti embrionų atrinkimo procedūras – toks žingsnis galiausiai būtų pasmerktas žlugti, sakė P. Hsu.
„Bus šalių, kurios sakys, kad tai yra mūsų nacionalinės sveikatos sistemos dalis ir kad tai daro visi, - teigė jis „New Yorker“. – Galiausiai tai taps nebesustabdoma, nes valstybės, kurios iš pradžių buvo tai uždraudusios, turės prie to sugrįžti. Ir kaip galėtų negrįžti?“.