Prokuratūros duomenimis, gydytoja Rasa Gaidienė informaciją, kuri buvo reikalinga dviem įtariamosioms, perdavė savo atostogų metu.
Tokios aplinkybės antradienį paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui atvertus 38 metų R. Gaidienės baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Šiuo metu sostinės prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimui dėl kūdikių gimdymo ne gydymo įstaigose, kai po gimdymo namuose mirė vaikai, o gimdyvėms buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai.
Įtarimai sunkiu sveikatos sutrikdymu, dokumentų suklastojimu, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimu, neteisėtu vertimusi ūkine, komercine ar profesine veikla, piktnaudžiavimu, nesunkiu sveikatos sutrikdymu įteikti keturioms namuose gimdymus priėmusioms medikėms.
Tyrimo metu prokurorai nustatė, kad vilnietės Jurgita Inga Švedienė ir Dalia Jakaitė, neturėdamos licencijos verstis medicinine praktika, šia veikla užsiima Lietuvoje ir už jos ribų nuo 1992 metų.
Tirdami vienos mergaitės mirtimi pasibaigusį gimdymą, pareigūnai klausėsi gimdymus priėmusių medikių pokalbių telefonu. Būtent iš jų paaiškėjo, kad J. I. Švedienės ir D. Jakaitės pažįstama teismo medicinos ekspertė R. Gaidienė galėjo atskleisti slaptus duomenis.
Tuo metu R. Gaidienės kolega ekspertas Sigitas Laima iš prokurorų buvo gavęs nurodymą nustatyti tikslią vieno kūdikio mirties išvadą. Ekspertas tyrimą jau buvo atlikęs ir surašęs išvadą, kuri buvo saugoma specialioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus patalpoje.
Tai sužinojusi R. Gaidienė praėjusių metų vasario 1-ąją atvyko į darbovietę, nors tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, ir patekusi į tarnybines patalpas susipažino su S. Laimos atlikto tyrimo išvada.
Joje pateiktus duomenis R. Gaidienė tą pačią dieną telefonu perdavė I. J. Švedienei ir D. Jakaitei. Sužinojusios, kad kūdikio mirties priežastis yra plaučių uždegimas, histologiškai rasta pūlių bei kad nurodytas kvėpavimo nepakankamumas, įtariamosios turėjo galimybę iš anksto pasiruošti apklausai policijoje.
Kaltinamąjį aktą R. Gaidienės byloje surašiusi Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Audronė Pupeikienė teigia, kad piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi teismo medicinos ekspertė padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir savo darbovietei.
Prieš teismą stojusi R. Gaidienė teigė, kad iš dalies sutinka su jai pareikštais kaltinimais, tačiau savęs nelaiko kalta.
„Teigiu, kad esu nekalta, faktines aplinkybes pripažįstu iš dalies, tačiau nesutinku, kad padariau didelę žalą valstybei“, – sakė kaltinamoji.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta medikė ir jai atstovaujantis advokatas Algimantas Kliunka taip pat pareiškė, kad nepasitiki valstybinį kaltinimą palaikančia prokurore A. Pupeikiene ir teismo paprašė ją nušalinti nuo bylos bei apklausti teismo posėdyje.
A. Kliunka pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorė neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, neleido papildyti tyrimo duomenų ir taip esą pažeidė teisę į gynybą.
Su tuo kategoriškai nesutiko A. Pupeikienė, pabrėžusi, kad tyrimas atliktas nepažeidžiant įstatymų.
Bylą nagrinėjantis teisėjas O. Zaicevas nusprendė įsigilinti į pareikšto nušalinimo aplinkybes ir nutartį, ar bus nušalinta prokurorė, paskelbs kovo 1-ąją. Jeigu kaltinamosios ir jos gynėjo prašymas bus atmestas, teismas toliau tęs bylos nagrinėjimą.
Tuo metu prokurorai dar atlieka kitą ikiteisminį tyrimą, kurio metu tiriama daugiau kaip 400 atvejų, kai motinos gimdė ne gydymo įstaigose.
Šio tyrimo metu taip pat gauta duomenų, kad namuose buvo atliekamos įvairios operacijos.
Viena įtariamoji, kurios duomenys kol kas neatskleidžiami, neturinti medicininio išsilavinimo, atvyko iš užsienio atlikti praktiką Lietuvoje ir gimdymą taip pat priėmė namuose.
Prokurorai taip pat įtaria, kad kai kurie vaikai Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruoti panaudojus suklastotas pažymas.
Pasak prokurorų, taip pat tikrinami atvejai, kai nėra motinos nėštumo dokumentų – nėštumo metu ji nesilankė jokiose medicininėse įstaigoje, todėl kyla abejonių, ar tikrai moteris buvo nėščia ir pagimdė.
„Pastebėti atvejai, kai užsieniečiai atvyko į Lietuvą, o iš jos išvyko su gimusiais vaikais“, – prokuratūra yra pranešusi, kad motinos kūdikių gimimo faktą tvirtino suklastotomis pažymomis.
DELFI primena, kad keturios gimdymo namuose šalininkės Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) yra apskundusios Lietuvą, kurioje, jų vertinimu, nesudaromos sąlygos pasirinkti gimdymo vietą, būdą bei sąlygas ir gauti kvalifikuotą pagalbą gimdymo ne ligoninėje metu. Pasak į EŽTT besikreipusių moterų, daugelyje Europos šalių įprasta, kad medikų pagalbos sulaukia ir namuose ar mažuose gimdymo centruose gimdančios moterys.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai yra kreipęsi į ministerijas, siekdami, kad būtų reglamentuota gimdymo ne ligoninėje tvarka. Anot jų, moterims gimdant namuose, valstybė sutaupytų, o gimdyvės patirtų mažiau streso ir medicininių intervencijų. Esą ligoninėje gimdymas nesaugus dėl infekcijų, medikų klaidų ir aplaidumo rizikos.
Tuo metu gydytojai primena, kad gimdyti ne ligoninėje – rizikinga, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra nurodžiusi, jog saugiausia vieta moteriai gimdyti, net ir esant mažai rizikai, yra akušerijos stacionaras, mat visų galimų komplikacijų numatyti iš anksto neįmanoma. Užtikrinti prie gimdyvių namų budinčias medikų brigadas, ministerijos atstovų teigimu, būtų pernelyg brangu.