Kauno apskrities policijos atstovai DELFI patvirtino, kad darželyje atlikta krata.
Daugiau informacijos jie teikti negalėjo dėl to, kad atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Prokurorė Renata Oželienė teigė, kad tai jautri byla, nes joje kalbama apie vaikus. „Tyrimas vyksta intensyviai“, - sakė ji.
„Vaikučiui vos dveji metukai, o darželio pozicija - kategoriškai neigti viską, kas susiję su medikamentais“, - informavo R. Oželienė.
Anot prokurorės, vienos detalės tyrime ji tikrai nematanti pagrindo slėpti - kratos darželyje „nebuvo nevaisingos“.
Kauno Žaliakalnio policijos pareigūnai vaikų darželyje apsilankė ketvirtadienį, kai buvo imtasi tyrimo dėl galimai vaistais girdyto mažylio.
Prokurorė R. Oželienė sako, kad tyrime kaip specialiosios liudytojos apklaustos abi vienos darželio grupės auklėtojos, tačiau įtarimai niekam nepareikšti. Apklausta ir tos grupės „šeimininkutė“. Kaip BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Erika Bogusevičiūtė, „tyrėjai yra ėmęsi priemonių, kad visos trys (darbuotojos - BNS) būtų patikrintos, ar jų organizme nėra likučių tų medikamentų“, – sakė prokuratūros atstovė.
R. Oželienė prašo ir į šį darželį savo vaikus vedančių ar anksčiau vedusių tėvų pagalbos. Jei vaikas yra buvęs panašios būklės, kaip šiuo atveju į ligoninę patekęs vaikas, prašoma pabendrauti su bylą tiriančiais pareigūnais iš Žaliakalnio komisariato.
Anot prokurorės, tyrime svarbi kiekviena detalė. O kokios medžiagos rasta mažylio organizme paaiškės tik po medikų atlikto išsamaus tyrimo, kuris užtruks ne vieną dieną, o gal net ir ne vieną savaitę.
Rasti psichotropinių medikamentų pėdsakai
„Vakar po pietų dviejų metų vaiką mama atsivežė tiesiai iš darželio „Bitutė“ į Kauno klinikų vaikų skubios pagalbos skyrių. Mamai pasirodė, kad vaikas buvo vangus, mieguistas. Vertinant tokius klinikinius simptomus ir nematant kitos priežasties (nes vaikas nekarščiavo) buvo nuspręsta atlikti testą. Šlapime rasti benzodiazepinų pėdsakai. Tai reiškia, kažkokiu būdu į vaiko organizmą pateko šios grupės medikamentas. Kokia forma, neaišku“, - ketvirtadienį DELFI sakė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas. Jis pripažino pirmą kartą susidūręs su tokiu atveju.
Vaiką į ligoninę iš darželio atvežusi mama įsitikinusi, kad dvimetis raminamųjų gavo vaikų darželyje.
Darželio atstovų komentarą galite rasti čia.
Šalutiniai pavojai
Pirmieji benzodiazepinai vaistų rinkoje pasirodė apie 1959 m. ir gretai tapo labai populiarūs. „Lietuvos gydytojo žurnale“ (Nr. 5, 2011) rašoma, kad Iš pradžių mažuosius trankviliantus benzodiazepinus pacientams dažniausiai skirdavo psichiatrai nerimo sutrikimams gydyti. Vėliau pastebėta, kad šie vaistai veiksmingai šalina ir depresijos simptomus, pagerina miegą, reguliuoja psichoemocinę būklę.
Trankviliantų pradėta skirti sergantiems arterine hipertenzija, jais imta gydyti įvairios etiologijos galvos ir kitokį skausmą, epilepsiją, daugelį kitų ligų bei patologinių būklių. Trankviliantų vartojimas mažai kontroliuotas, todėl netruko išryškėti šių vaistų nepageidaujamos savybės, iš kurių viena blogiausių – priklausomybė ir jos pasekmė – abstinencijos atsiradimas.
Problemų kildavo ir dėl kitokio nepageidaujamo trankviliantų poveikio – skeleto skersaruožių raumenų atsipalaidavimo, vadinamosios miorelaksacijos, kuri vyresnio amžiaus asmenims, o jie ir yra pagrindiniai šių vaistų vartotojai, gali lemti koordinacijos sutrikimus ir griuvimą su visomis negatyviomis pasekmėmis, įskaitant kaulų lūžius.
Be to, buvo pastebėta, kad trankviliantai blogina pažinimo funkcijas, sukelia sumišimo būseną ar net delyrą. Vis dėlto vyresnio amžiaus žmonėms netgi nedidelis pažinimo funkcijų pablogėjimas gali reikšmingai pabloginti biosocialinį funkcionavimą, apsitarnavimą buityje, trikdyti santykius šeimoje.