Pasak Natalijos, koronavirusu ji sirgo gegužę, tačiau tuo metu PGR tyrimo atlikti nevažiavo.
„Kadangi su vaiku buvome namuose, nevažiavau atlikti PGR tyrimo, tiesiog užsidarėme, kol praeis reikiamas laikotarpis. Dabar visiems reikalingas galimybių pasas, todėl nuvažiavau atlikti antikūnų tyrimo.
Vienoje laboratorijoje tyrimas parodė, kad jų nėra visai, man buvo keista. Tada nuvažiavau į kitą laboratoriją. Joje atlikau dar vieną tyrimą ir gavau teigiamą atsakymą, be to, gana nemažai antikūnų. Dėl to man buvo keista, kad vienoje laboratorijoje nieko nerado, o kitoje rado. Abu tyrimai buvo kiekybiniai, atlikti iš kraujo. Po antrojo tyrimo galimybių pasą gavau“, – pasakojo į redakciją laišką parašiusi moteris.
Taigi, kaip galėjo taip nutikti, kad vienoje laboratorijoje tyrimas neparodė jokių antikūnų, o kitoje – jų atrado? Kodėl dviejų laboratorijų tyrimų rezultatai gali taip skirtis?
Skirtingi tyrimai nustatė skirtingas antikūnų daleles
Kaip pasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, atsakymas, kodėl taip skiriasi rezultatai, slypi viename iš tyrimų komentarų. Jame parašyta, kad nereikėtų lyginti skirtingų tyrimų, atliktų skirtingomis metodikomis ir skirtingose laboratorijose. Šiuo atveju nustatyti buvo skirtingi antikūnai, todėl rezultatai taip skiriasi.
„Kalbant apie kovidą, gali būti nustatyti antikūnai prieš visą S baltymą, taip pat prieš S1 – jo grupę ir prieš šios grupės dalį. Taip ir šiuo atveju buvo nustatyti dvi skirtingos antikūnų grupės prieš skirtingas viruso dalis. Kitas dalykas, jei tyrimai atliekami ne tą pačią dieną, o liga ar skiepas buvo neseniai, tyrimai irgi rodys skirtingus rezultatus“, – sakė V. Morozovas.
Nerekomenduojama atlikti antikūnų testo anksčiau nei praėjus po skiepo ar ligos 7-10 dienų, bet tai pats trumpiausias laikas, tad reikėtų palaukti kiek ilgiau. Kartais imunoglobulino G susidarymas užtrunka iki 6 savaičių.
„Kad ir kaip būtų, gydomas ne tyrimas, o žmogus, ir šiuo atveju dėl visų tyrimų negalima daryti išvadų tik iš „Google“ ar iš „Delfi“ straipsnių su Morozovu. Reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, nes ne viskas yra paprasta ir kartais gali tekti kartoti tyrimą“, – kalbėjo pašnekovas.
Skiepytis, pasak V. Morozovo, reikėtų nepaisant to, ką rodo tyrimai.
„Skiepai reikalingi visiems, kai praeina 180 dienų po ligos. Tyrimo atlikimas neduoda garantijos, kad nesusirgsite, ir spręsti iš antikūnų, susirgsime ar ne, tikrai negalima. Taip, yra tam tikros ribos, kurios leidžia nuspėti, ar susirgimo šansas didesnis, ar mažesnis. Tačiau bet kuriuo atveju, rizika lieka, o su skiepu tą riziką sumažinsime.
Kad ir koks tyrimas būtų atliktas, prieš kurią koronaviruso dalelę, jei jis teigiamas, galime sakyti, kad mūsų organizmas pažįsta COVID-19 sukėlėją ir, kai jį sutiks, imsis visų įmanomų priemonių, kad jį likviduotų. Jei norime tas priemones atnaujinti ir priminti apie pažintį su koronavirusu, reikėtų pasiskiepyti“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Kiek anksčiau V. Morozovas, kalbėdamas apie PGR, antigeno ir antikūnų tyrimus, „Delfi“ pasakojo, jog skirtingos laboratorijos naudoja skirtingus metodus ir dėl to beveik visada gaunami skirtingi skaičiai.
„Nustatomi antikūnai prieš skirtingas kovido dalis: antikūnai prieš visą baltymą (anti S), antikūniai prieš baltymo vieną sritį (anti S1) ir, pagaliau, prieš to baltymo tos srities RBD dalį (anti RBD)“, – rašė V. Morozovas.
Ar daugiau yra geriau?
„Be abejo, taip. Tik iki rugsėjo tie skaičiai buvo tiesiog skaičiai ir spręsti apie kažkokias ribas galėjome labai mažai. Dabar atsirado vilčių. Skaičiuojama, kad 80 procentų nesusirgti simptomine liga per ateinantį pusmetį (tai yra ne vien atlikti testą ir gauti teigiamą rezultatą, bet ir jausti simptomus, kurie tave vers atlikti testą) turi tie laimingieji, kurių kraujyje rasta anti-RBD ne mažiau kaip 506 BAU/ml arba anti-S ne mažiau kaip 264 BAU/ml. Visi kiti skaičiai, jų palyginimai ir tarpusavo pasimatavimai lieka tiesiog skaičiais“, – pasakojo gydytojas.