Išprašė iš ligoninės
Į DELFI redakciją kreipėsi susirūpinusi skaitytoja iš Vilniaus.
„Pažįstamas su aukšta temperatūra (per 39 °C), besiskundžiantis stipriu kosuliu bei silpnumu, kreipėsi į artimiausią gydymo įstaigą Vilniuje, tačiau buvo išprašytas lauk, nes jis priklauso kitai poliklinikai, – DELFI rašė skaitytoja. – Paklausus ir pasiteiravus telefonu, kodėl ligonis nebuvo priimtas bent jau apžiūrai, buvo atsakyta: „pas mus yra savų ligonių“. Suprask: priklausančių tai poliklinikai, o kiti, nors ir mokantys tuos pačius mokesčius, ir esantys tos pačios šalies piliečiai, jau „nebe savi“. Ar tikrai tokia situacija yra normali – turint mintyje siaučiančią gripo epidemiją, galimas komplikacijas, vėlyvą paros laiką ir t. t. Manau, toks aptarnavimo būdas tikrai neatitinka net tik mūsų visų lūkesčių, bet ir elementaraus padorumo, gydytojų etikos normų. Ar taip elgtis leidžia įstatymai?“
VLK teigia, jog tam, kad ligoninėse nekiltų ir taip kartais susidarantis chaosas, yra nustatyta tam tikra tvarka. Juk jei turi bilietą į Vilniuje esantį teatrą – negalite eiti su tuo pačiu bilietu į teatrą Kaune – situacijos esmę bando aiškinti VLK.
„Suprantame kiekvieno paciento norą gauti reikiamas paslaugas kuo greičiau, tačiau visais atvejais galioja tam tikra tvarka, kuri visiems pacientams yra vienoda, – sakė VLK ryšių su visuomene specialistas Rimantas Zagrebajev.
– Pirmiausia, jeigu kalbėtume apie pacientus, kurie patys kreipiasi į ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrius, reikėtų žinoti, kad pirmiausia pagalba visuomet teikiama tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia ir yra grėsmė jų gyvybei, pavyzdžiui, kai žmogų reikia nedelsiant gaivinti, patyrus insultą, infarktą ir pan. Tad esant dideliems pacientų srautams, gali iš tiesų nutikti taip, kad lengvesnės būklės pacientams eilėje tenka laukti ilgiau arba jam pasiūloma kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tai nusprendžia pacientą apžiūrėjęs gydytojas.“
Kaip sužinoti?
DELFI VLK pasiteiravo, kaip sužinoti, kur kreiptis prireikus medicininės pagalbos poliklinikų, kurioje yra prirašytas pacientas, nedarbo metu.
„Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras, prie kurios apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) žmogus yra prisirašęs, įpareigoti užtikrinti nepertraukiamą medicinos pagalbos teikimą visą parą, – sakė VLK ryšių su visuomene specialistas. – Tai reiškia, kad gydymo įstaigos darbo metu pagalbą teikia ten dirbantys medikai, o naktimis, savaitgaliais ar švenčių metu šias paslaugas teikia budintis gydytojas toje pačioje įstaigoje arba kitoje (-se), su kuria (-iomis) gydymo įstaiga sudarė sutartį (-is).
Tokia informacija turi būti skelbiama kiekvienoje šeimos paslaugas teikiančioje įstaigoje, jos internetinėje svetainėje.
„Pacientams svarbu iš anksto tai išsiaiškinti. Kur gauti paslaugas poliklinikos nedarbo metu, pacientai to turėtų teirautis ir savo šeimos gydytojo ar ieškoti informacijos savo gydymo įstaigos skelbimų lentoje, interneto svetainėse, klausti registratūroje. Be to, pacientui, prisirašant prie įstaigos – jam ši informacija turi būti suteikiama“, – informavo R. Zagrebajev. – Taigi susirgus, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje žmogus yra prisirašęs, arba į tą įstaigą (-as), su kuria jo įstaiga yra sudariusi sutartį (-is).“
Kodėl prašo susimokėti?
DELFI taip pat gavo laišką iš skaitytojos, kuri savaitgalį į vieną iš sostinės ligoninių kreipėsi dėl ištinusio supūliavusio piršto. Nors moteris jautė nepakeliamą skausmą, personalas, į kurį ji kreipėsi, informavo, kad už apžiūrą ir kitas procedūras reikės susimokėti.
VLK atsako, kodėl kai kuriais atvejais už neva skubią pagalbą ligoniui gali tekti susimokėti: „Jei žmogus, neturėdamas gydytojo siuntimo, savo iniciatyva kreipiasi į ligoninę dėl stacionarinės ar specializuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos (konsultacijos, stacionarinio gydymo, procedūros, tyrimo ir pan.), susirgusiojo būklę įvertina tos gydymo įstaigos, į kurią kreipėsi asmuo, priėmimo skyriaus gydytojas, kuris ir sprendžia, kokia pagalba ligoniui yra būtina, – informavo VLK ryšių su visuomene specialistas. – Jei minėtas gydytojas nustato, kad pacientas kreipėsi pagrįstai, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų bendra tvarka.“
VLK pabrėžia, jog būtinoji medicinos pagalba gydymo įstaigose nemokamai teikiama visiems Lietuvos gyventojams. Už būtinąją pagalbą pacientui mokėti nereikia, nes būtinosios pagalbos paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.
Jei paciento sveikatos būklė nepriskiriama ūmioms klinikinėms būklėms arba skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijoms ir pacientas neturi šeimos gydytojo siuntimo, tai tokiu atveju priimamajame gali būti teikiamos mokamos medicinos paslaugos, informuoja VLK.
„Gydytojo pareiga paaiškinti pacientams, kokios paslaugos, tyrimai yra apmokami iš PSDF biudžeto, kodėl ir už ką prašoma mokėti, atsakyti į pacientų klausimus, – sakė R. Zagrebajev. – Primename, kad pacientas ar jo artimieji dėl rūpimų klausimų ar iškilus neaiškumams dėl mokėjimo už paslaugas, pirmiausia turėtų kreiptis į gydantį gydytoją, nepavykus išsiaiškinti – kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Taigi, jeigu pacientą informuoja, kad jo būklė nėra priskiriama būtinajai pagalbai, jis pats sprendžia – ar vyksta pagalbos į polikliniką (pas šeimos gydytoją), arba sutinka susimokėti ir patvirtina tai savo parašu.
Kas yra skubi pagalba?
Kaip rašoma Kauno klinikų internetinėje svetainėje, Skubios pagalbos skyriuje pacientai suskirstomi pagal būklės sunkumą – prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams. Todėl pacientų aptarnavimo greitis labai priklauso nuo, tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus. Pacientas gali būti priskirtas vienai iš 4 skubios pagalbos kategorijų (1–2 pagalba nedelsiant, 3–4 – pagalba per 30 min. ar 1 val.) arba neskubios pagalbos 5 kategorijai (2004-04-08 LR Sveikatos apsaugos ministro Įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicininės pagalbos teikimo tvarkos bei masto“). Į Skubiosios medicinos kliniką per dieną kreipiasi vidutiniškai 170 pacientų – maždaug ketvirtadalis iš jų yra labai sunkios būklės, o 5 procentai – kritiškos būklės.
Jei atvykusiam pacientui iš karto neįmanoma nustatyti galutinės ar preliminarios ligos diagnozės ar tuo metu yra reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, reikalingas papildomas ištyrimas bei gydymas, skiriama stebėjimo paslauga, trunkanti nuo 4 iki 24 val. Tuo metu pacientui taikomas simptominis gydymas (jei toks reikalingas), stebimos gyvybinės funkcijos, atliekami papildomi tyrimai (jei tokie reikalingi). Baigiantis numatytam stebėjimo laikui, vėl vertinama paciento sveikatos būklė, priimamas sprendimas dėl tolesnio gydymo, rašoma kaunoklinikos.lt.
Išimties tvarka teikiamos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nepriskiriamos būtinajai medicininei pagalbai. Apie tai gydytojas informuos po pirminės apžiūros. Tuomet pacientas privalo sumokėti už suteiktas paslaugas pats. Būtinosios pagalbos sąrašas ir mastai yra skelbiami skyriaus informaciniame aplanke.