Susitarimu, kurį pasirašė vienas iš fondo pirmininkų Billas Gatesas ir už mokslinius tyrimus, inovacijas bei mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn, sukuriama nauja strateginė šios srities mokslinių tyrimų partnerystė. Nuo 2007 iki 2011 m. minėtas fondas ir Europos Komisija skyrė apie 2,4 mlrd. eurų (3,1 mlrd. JAV dolerių) infekcinių ligų, susijusių su skurdu, moksliniams tyrimams ir su jais susijusiai taikomajai plėtrai. Iš viso paremti daugiau nei dvidešimties naujų ir patobulintų vaistų kūrimo veiksmai.
Saugių, veiksmingų ir įperkamų vaistų nuo daugelio su skurdu susijusių ligų, deja, vis dar trūksta, o tokių ligų socialiniai ir ekonominiai padariniai riboja ekonominės plėtros potencialą, ypač Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos.
Su skurdu susijusios ligos daro didžiulį neigiamą poveikį sveikatai, visuomenei ir ekonomikos augimui daugelyje pasaulio šalių. Nuo jų ypač kenčia skurdžiausios ir labiausiai atstumtos pasaulio bendrijos. Daugiau nei milijardas žmonių (400 mln. iš jų – vaikai) kenčia nuo vienos ar daugiau didžiųjų su skurdu susijusių ligų. Skaičiuojama, kad vien ŽIV ir AIDS kasmet nusineša 2 mln. žmonių gyvybes, o nuo maliarijos, miegligės ir tuberkuliozės kiekvienais metais miršta maždaug 2,2 mln. gyventojų.
Sudėtingas reiškinys
Kuo stipresnė šalies ekonomika, tuo stipresni ir įvairūs sektoriai – taip pat ir sveikatos. Lietuvos ekonominė padėtis, palyginti su labiau išsivysčiusiomis Europos Sąjungos šalimis, yra silpnesnė ir palanki plisti vadinamosioms socialinėms ligoms: tuberkuliozei, ŽIV ir AIDS, lytiškai plintančioms ligoms. Pavyzdžiui, pagal gonorėjos, sifilio ir tuberkuliozės paplitimo lygį Lietuvą lenkia tik Rumunija.
Vadinamųjų socialinių ligų paplitimas susijęs ne tik su prasta mityba ir gyvenimo sąlygomis, bet ir su žmonių atsakomybe, požiūriu į savo sveikatą, neabejotinai – su gydymo paslaugų prieinamumu, kuris regionuose krizės metu ypač suprastėjo. Taip pat ir su alkoholio, narkotikų paplitimu, kai žmogus elgiasi itin neatsakingai ne tik su savo, bet ir su aplinkinių sveikata, platina ligas.
Europoje žmonių, kuriems diagnozuota tuberkuliozė, skaičius mažėja, ir tuberkuliozės paplitimas kai kuriose šalyse siekia iki 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tačiau didelio tuberkuliozės paplitimo lygio šalyse šis skaičius yra perkopęs 73 atvejus 100 tūkst. žmonių. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2009 m. 100 tūkst. gyventojų teko 56,7 atvejo (Europos Sąjungos vidurkis – 13,2 atvejo). Iš visų Europos Sąjungos šalių daugiau nei Lietuvoje tuberkulioze sirgo tik Rumunijoje – 94,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Ligos – visuomenės veidrodis
Egzistuoja ir kita grupė socialinių ligų, kurios mus puola ne mažiau nuožmiai. Šios grupės ligos susijusios su šiuolaikiniu gyvenimo būdu, kurio pagrindiniai atributai – nejudrumas, chroniškas stresas, neracionali mityba.
Stresas turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms, šiuolaikinio žmogaus rykštei, endokrininės sistemos sutrikimams. Ne mažiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo kenčia judėjimo ir atramos aparatas (kaklo slankstelių osteochondrozė, stuburo išvaržos). Šios ligos susijusios su antsvoriu, turinčiu įtakos ir širdies ir kraujagyslių ligoms.
Deja, šioms ligoms įveikti nepakanka atrasti tinkamų vaistų: jos tiesiogiai susijusios su gyvenimo būdu, žmonių mąstysena, kurių pakeisti neįmanoma net ir geriausiais vaistais.
Tad sveikatos apsaugos sistemos visame pasaulyje patiria didžiulį spaudimą ir aibes iššūkių, tuo labiau kad civilizuotose šalyse vyresnio amžiaus žmonių sociume vis daugėja. Be to, šios srities inovacijos ir investicijos iš esmės nukreiptos ne į ateitį, o tik pataisyti tai, kas sugadinta...
Vadinamosios skurdo ligos kai kuriose šalyse buvo nugalėtos iš esmės būtent dėl socialinių sąlygų pagerėjimo, bet mokslininkai vėl turėjo grįžti prie šios temos, nes su gyvenimo būdu susijusios ligos neišnyko, tik pasikeitė. Atsirado dar vienas terminas – „civilizacijos ligos“. Jos liudija ne blogėjančią žmonių sveikatą, o ilgesnę gyvenimo trukmę. Sakykime, prie tokių priskiriama Alzheimerio liga, daugiausia kamuojanti vyresnio amžiaus žmones.
Tiesa, aiškios civilizacijos ir gyvenimo būdo ligų takoskyros nėra. Tarkime, civilizacijos liga iš dalies galima laikyti piktybinius navikus, nes neturtingose trečiojo pasaulio šalyse nemaža dalis visuomenės nesulaukia tokio amžiaus, kad galėtų būti jų kamuojami.
Bet kokiu atveju tam tikrų ligų paplitimas visuomenėje liudija apie jos socialinę ekonominę gerovę ne mažiau tiksliai nei statistiniai skaičiai. Gal net tiksliau. Štai toks pavyzdys: XX a. pradžioje JAV dažniausios mirties priežastys buvo plaučių uždegimas, tuberkuliozė ir enteritas (plonųjų žarnų uždegimas; be kitų priežasčių, juo susergama ilgai maitinantis nevisaverčiu, t. y. per mažai vitaminų ir kitų maisto medžiagų turinčiu bei netinkamai paruoštu, maistu, persirgus ūminėmis infekcinėmis ligomis (dizenterija, vidurių šiltine ir kt.). Šios ligos sudarė apie 60 proc. mirties priežasčių. XX a. pabaigoje tokį procentą mirčių sukėlė širdies ir kraujagyslių ligos bei piktybiniai navikai. Tiesa, tikėtina gyvenimo trukmė per šimtmetį pailgėjo beveik trimis dešimtimis metų – amžiaus pradžioje buvo 49,24 metų, pabaigoje – 77,8 metų.