Tapo gydytojo padėjėjomis
Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL)yra novatorė daugelyje sričių. Viena iš jų – plėsti aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusių slaugytojų kompetencijos ribas. Čia jau prieš porą metų įsteigti gydytojų padėjėjų etatai, prieš mėnesį - mažos rizikos gimdymo poskyris, kur natūralius gimdymus, be gydytojų įsikišimo, priima tik akušerės. Ir viena, ir antra tebėra absoliučios naujovės, kurių dar neperėmė nė viena šalies gydymo įstaiga.
KUL vyriausiasis gydytojas, habil.dr. Vinsas Janušonis, jų įstaigoje surengtos konferencijos „Gydytojų ir slaugytojų funkcijų perskirstymo galimybės keičiantis slaugytojų išsilavinimui“ sakė, kad medikų trūkumas verčia peržiūrėti slaugos teisinę bazę. Jo nuomone, keičiant įstatymus reikėtų perskirstyti medikų kompetencijų ribas.
Ilgametis vadovas įsitikinęs, kad norma tampantis universitetinis slaugytojų išsilavinimas atveria galimybes dalį gydytojo pareigų perduoti slaugytojoms.
V.Janušonis neslepia, kad taip ne tik nuimtų nereikalingą darbo krūvį gydytojams, bet ir sutaupytų lėšų, nes slaugytojos darbas apmokamas pigiau.
Nukenčia savivertė
KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Ona Mitalienė įsitikinusi, kad tokie pokyčiai būtini ir dėl pačių slaugytojų.
Jų įstaigoje dirba 700 slaugytojų iš kurių pusė jau turi aukštąjį išsilavinimą, dalis dar mokosi.
Studijos kelia slaugytojų savivertę, motyvuoja nuolatos siekti žinių, kurių, deja, jos negali pritaikyti savo darbe. O.Mitalienės nuomone, slaugytojoms trūksta savirealizacijos, jos norėtų daugiau veiklos ir atsakomybės už savo veiksmus.
Labiau pasikliauna gydytojais
Tačiau atliktas tyrimas parodė, kad tam pasirengusios ne visos slaugytojos.
Klaipėdos krašte buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar slaugytojos jaučiasi savarankiškos, kompetentingos ir norėtų pačios atsakyti už savo sprendimus.
Pasak Klaipėdos universiteto doktorantės Rasos Dumbrauskienės, 71 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų manė, kad jos turėtų būti atsakingos už savo veiksmus nesislapstant po gydymo įstaigos ar gydytojo priedanga. Tačiau 89 proc. apklaustųjų buvo įsitikinusios, kad gydytojai yra geriau apmokyti priimti sprendimus nei slaugytojos.
62 proc. slaugytojų manė, kad gydytojai turi nuspręsti, ką slaugytoja gali ir ko negali atlikti teikiant sveikatos priežiūrą.
Trečdaliui apklaustųjų buvo sunku apsispręsti, ar galėtų užsiimti privačia praktika, jei to norėtų.
Tokie tyrimai, pasak R. Dumbrauskienės, rodo slaugytojų neryžtingumą.
Ko šiandien iš tikrųjų nori slaugytojos, klausiame Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojos slaugai Onos Mitalienės.
Kodėl slaugytojoms kilo noras prisiimti daugiau atsakomybės, dalį gydytojų darbo krūvio? Ar šiandien joms trūksta darbo?
Žmonėms įgavus žinių, baigus aukštuosius mokslus, iškyla savirealizacijos, savo darbų įprasminimo poreikis. Slaugytojos daug žino, ir gali daugiau padėti. Įsivaizduokite: žinai, kad moki, gali, bet staiga atsiranda kliūtys, kurios tave nuolatos stabdo.
O ir gydytojai nėra patenkinti, kai tenka dirbti žemesnį nei jų kvalifikacija darbą, pavyzdžiui, profilaktinį.
Yra ir kitos priežastys: pradėjo trūkti gydytojų, įstaigų vadovai pradėjo skaičiuoti pinigus.
Ar pasakymai, kad tą patį darbą gali padaryti kvalifikuota slaugytoja tik daug pigiau nei gydytojas, nežeidžia slaugytojų? Nors ir gali daug, jos vistiek lieka nuvertintos.
Žinoma, jei sakysime, kad daugiau atsakomybės ir funkcijų joms perduodama tik dėl pinigų taupymo, skambėtų negražiai ir nevisiškai teisingai.
Pinigai nėra pagrindinis akcentas. Aš į šį reiškinį žiūriu giliau. Svarbiausiai - žmogaus pasitenkinimas darbu. Tik patenkintas darbu žmogus yra sveikas ir laimingas.
Žmogus nepatenkintas, kai jam neleidžiama dirbti to, ką jis moka. Tada jis paliks darbą.
Nemažai slaugytojų jau dirba farmacijos firmose. Todėl atėjo laikas joms suteikti pasitenkinimą darbu.
Tačiau tyrimų rezultatai buvo beveik priešingi siekiams suteikti slaugytojoms daugiau pareigų ir atsakomybės?
Norėčiau tokias slaugytojas padrąsinti, kad jos įgytų pasitikėjimo savimi. Niekada nevėlu pradėti, reikia tik daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi, reikia keistis.
Kokie rezultatai būtų, jei tokią apklausą organizavus vien jūsų ligoninėje?
Mūsų slaugytojos turi labai tvirtą pasitikėjimą savimi, jos nuolatos tobulėja. Pernai ligoninėje buvo 80 mokymų, seminarų, konferencijų skirtų renginių slaugytojoms, maisto išdavėjams, slaugos administratorėms, ūkio reikalų tvarkytojoms, higienos operatoriams. Pas mus kiekvienas yra savo srities profesionalas.
Mūsų slaugytojos orios, nes žino, ką ir kaip turi daryti. Ligoninėje kol kas nebuvo klaidų ir nėra nepageidaujamų įvykių dėl slaugytojų kaltės. Pasaulyje žinoma nemažai atvejų, kai slaugytojos supainioja vaistus, jų dozes ir panašiai.