„Užfiksuoti atvejai yra tiesiogiai susiję su besikreipiančių į gydymo įstaigas asmenų skaičiumi ir pačios infekcijos sergamumo svyravimais, galimai su kelionėmis atostogų metu dėl didesnio kontaktų skaičiaus, ypač oro uostuose“, – uždavus klausimą, kodėl padidėjo sergamumas COVID-19, atsakė NVSC specialistai.
Europoje, kaip ir Lietuvoje, situacija panaši. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šiemet COVID-19 ligos aktyvumo didėjimas prasidėjo maždaug šešiomis savaitėmis anksčiau nei 2023 m. vasarą, tačiau tendencijos yra panašios. Lietuvoje taip pat stebimas COVID-19 ligos atvejų didėjimas, kuris registruotas keturiomis savaitėmis ankščiau nei 2023 m.
Kol kas nerimą keliančių ženklų (sunkesnių ligos atvejų, ar mirties atvejų didėjimo) nėra, sako NVSC specialistai.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dominuoja SARS-CoV-2 variantas BA.2.86, įskaitant subvariantus, turinčius R346T ir F456L mutacijas, žiniasklaidoje dažnai vadinamus FLiRT variantais ir apimančius linijas KP.2 ir KP.3.
Praėjusią savaitę skelbta, kad Estijoje taip pat padaugėjo užsikrėtimų COVID-19, per praėjusias 7 dienas nustatyta 349 atvejai.
Pasak Estijos Sveikatos departamento Gripo centro vyriausiosios specialistės Julijos Geller, nuo metų pradžios Estijoje vis plačiau plinta naujas koronaviruso variantas JN.1, kuris paplitęs ir kitose Europos šalyse.
„Kiek matome, šie dabar paplitę variantai nėra sunkesni, kalbant apie ligos eigą, jie nesukelia sunkesnių ligos atvejų, lyginant su ankstesniais variantais“, – komentavo specialistė ir pabrėžė, kad situacija nėra sudėtinga.
Išaugusius greitųjų testų pardavimus pastebi ir vaistininkai. Štai „Gintarinės vaistinėse“ fiksuojami didesni nei įprasta greitųjų koronaviruso testų pardavimai – per pastarąsias dvi savaites COVID-19 testų vaistinė pardavė 60 proc. daugiau nei prieš tai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet greitųjų COVID-19 testų pardavimai liepą išaugo daugiau nei 140 proc.
Koronavirusas problemų šiuo metu nekelia, atvirkščiai nei paukščių gripas
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Gytis Dudas „Delfi“ sakė, kad užsikrėtimų atvejų padidėjimas tikriausiai yra susijęs su nauja atmaina, kuri dominuoja ir Lietuvoje, ir daugelyje kitų šalių – KP.3.
„Bet reikia prisiminti, kad jokie ribojimai tik pagal atvejų skaičių nėra skelbiami, jie skelbiami tada, kai matoma, kad ligoninėse gali susidaryti kritinė situacija. To Lietuvoje dabar nematome. Tiesą pasakius, man šiek tiek keista, kad žurnalistai akylai stebi SARS-CoV-2 situaciją, bet mažai girdima apie paukščių gripo protrūkius JAV galvijuose“, – apie naują rizikingą situaciją sakė dr. G. Dudas.
Pašnekovo teigimu, dauguma COVID-19 jau yra persirgę, o nedidelis atvejų padidėjimas ligoninėms iššūkių nekelia, tad ir baimintis dabar nereikėtų.
Visgi didesnį nerimą kelia paukščių gripo virusas. Pasak dr. G. Dudo, situacija rimta, nes JAV institucijos, atsakingos už užkrečiamąsias ligas, stebėseną vykdo itin vangiai ir netgi trukdo ją atlikti visuomenės sveikatos specialistams.
„Tarp mano kolegų JAV yra gana didelis nepasitenkinimas, kaip ten valdoma ir stebima situacija. Lietuvoje už stebėseną atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri, mano manymu, neturi pakankamai žinių, kaip tai daryti, be to, yra mažai finansuojama.
Kiek anksčiau į žmones iš gyvūnų šokinėjo SARS-Cov-2 atmainos, kurios audinėse cirkuliavo ilgiau nei metus. Matant, kiek laiko mums reikėjo įtikinti, kad problema tikrai egzistuoja, kol VMVT gavo finansavimą ir galėjo patikrinti, tai pasidarė aišku, jog problema didelė ir Lietuvoje“, – kalbėjo dr. G. Dudas.
Paukščių gripas dabar daugiausiai cirkuliuoja JAV tarp pienui laikomų karvių.
„Tai beprecedentis atvejis, situacija labai neprognozuojama, o iš istorijos žinome įvairias pasekmes“, – sakė mokslininkas.
Pasak pašnekovo, gana sudėtinga atsakyti, kokia tikimybė, kad paukščių gripas pasieks ir Lietuvą, kadangi Europos Sąjunga griežtai reguliuoja gyvūnų importą. Tačiau liga paplitusi ir tarp laukinių paukščių.
„Jei užsikrėtę laukiniai paukščiai kontaktuos su ūkiniais gyvūnais, kils užsikrėtimo rizika. Neatliekant intensyvios gyvulininkystės stebėsenos, gana lengvai galime pražiopsoti rizikingą scenarijų. Nekalbame apie kažkokią garantiją, kad taip tikrai nutiks, bet tai labai gerai suprantamos aplinkybės, kurios veda prie didelės rizikos kontaktų tarp gyvūnų virusų ir žmonių“, – dabartinę situaciją dėl paukščių gripo apibendrino mokslininkas.
„Delfi“ primena, kad prieš kelias savaites JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė apie Kolorade užregistruotus tris, spėjama, paukščių gripo viruso H5 infekcijos atvejus tarp paukštyno darbuotojų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) panašiu metu pranešė apie žmogaus užsikrėtimo paukščių gripu atvejį Meksikoje.
