„Prašome VK pradėti tyrimą, kuris leistų išsiaiškinti, ar dabartinė įkainių nustatymo tvarka nesikerta su Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teise į valstybės teikiamas sveikatos paslaugas“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Pasak parlamentarės, kainodara tampa įrankiu „neadekvačiam finansavimui pagražinti“, numatyti daugiau paslaugų, nei jų realiai įmanoma suteikti už skiriamas lėšas.
„Medicinos įstaigos yra priverstos vienas paslaugas teikti kitų paslaugų sąskaita. „Parodomoji“ kainodara neleidžia susidaryti tikro vaizdo apie paslaugų paklausą, nes ji rodo daugiau paslaugų, nei jų realiai suteikiama“, – pažymi O. Leiputė.
Ji įspėja, kad dėl nustatytų per mažų įkainių gydymo įstaigos „priverstos verstis per galvą, kad suvestų galą su galu“, dirba nuostolingai, todėl yra skatinamos neteikti tokių paslaugų.
„Dėl per mažų sveikatos paslaugų įkainių ligoninės priverstos taupyti ir dėl to nukenčia gydytojų bei slaugytojų atlyginimai. Tai skatina personalo išėjimą į privatųjį sektorių. Prarandami pacientai“, – teigia O. Leiputė.
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad sveikatos paslaugų įkainių nustatymas priklauso nuo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio.
„Valstybinės ligonių kasos (VLK) apskaičiuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazines kainas. Pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, kainos teikiamos tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui. Taigi, sveikatos paslaugų įkainių dydžiai priklauso ir nuo ministro politinės valios“, – komentuoja R. Budbergytė.
Parlamentarės teigimu, ministras gali tvirtinti „nepagrįstus, nerealistiškus“ sveikatos paslaugų įkainius, kai biudžetas sveikatos sričiai – per mažas. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybė iki šiol už savo draudžiamus asmenis nemoka pilnos kainos į fondą.
„Įkainių pritaikymas prie politinių interesų neigiamai veikia gydymo įstaigų darbą. Ministras gali nustatyti įkainius ne pagal realias paslaugų kainas, o pagal biudžeto galimybes. Pavyzdžiui, VLK nustatė, kad apendicito operacijos kaštai prasideda nuo 200 eurų. Sveikatos specialistai pakraupę: tokios sumos nepakanka net operacinės paruošimui“, – sako R. Budbergytė.
„Ministrui diktuojant paslaugų įkainius, medicinos įstaigos yra priverstos skaičiuoti, iš ko atimti, ko atsisakyti, kad užtektų lėšų neadekvačiai įkainotai paslaugai suteikti. Rezultatas – vis daugiau paslaugų darosi vis mažiau prieinamos gyventojams“, – komentuoja Seimo narė.
Socialdemokratų kreipimesi į VK pažymima, kad sveikatos įstaigos yra spraudžiamos į kampą.
„VLK „pučia“ neadekvačiai įkainotų paslaugų sąrašą, o nuostolių slegiamos gydymo įstaigos, bandydamos suvesti galą su galu, vis sunkiau suvaldo pacientų srautus ir realias sąnaudas“, – teigia socialdemokratai.