Kasdien C. Shelton suvalgydavo gramą salotų, ketvirtadalį agurko ir skardinę dietinės kolos. Kad nehidratuotų, paauglė visą dieną gerdavo arbatą – apie 10 žalios arbatos puodelių.
Chlojai jau 7-erių buvo diagnozuota anoreksija – mergaitė anuomet nevalgė, nes pradinėje mokykloje ją pravardžiuodavo stora. Duodama atvirą interviu mergina prisipažino, kad galvoje girdėtas balsas ją ragino nevalgyti. Sulaukus 16-os, jis tik sustiprėjo.
Gydytojai pripažįsta, kad tai stebuklas, jog C. Shelton po tokios mitybos dar liko gyva. Kaip mergina atrodė, galite pažiūrėti ČIA.
Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) – tai psichinis sutrikimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį.
Nervinė anoreksija pasireiškia patologiška baime pastorėti, nepasitenkinimu savo kūno išvaizda ir siekimu ją pagerinti badaujant, piktnaudžiaujant šlapimą varančiais, vidurius laisvinančiais, apetitą slopinančiais bei vėmimą skatinančiais vaistais ar mankštinantis iki išsekimo.
Liga dažnai kamuoja į depresiją linkusius asmenis, kurie kelia sau sunkiai įgyvendinamus tikslus, dėl ko liga kartojasi. Anoreksija sergantys asmenys pastoviai domisi dietomis, slepia savo valgymo įpročius, tėvams ir draugams sako, įtikinėja, kad valgo normaliai.
Apie 40% pacientų pasveiksta, trečdaliui būklė pagerėja, apie 20% išsivysto lėtinė eiga. Aukštas mirtingumas, siekia net iki 20%. Jei pastebite, kad jūsų (ar aplinkinių) kūno masė mažėja, sąmoningai badaujate, išnyksta mėnesinės, kankina silpnumas, nyksta raumenys – būtinai skubiai kreipkitės į gydytojus.