Kurį laiką kalbėta, kad dabar cirkuliuoja silpnesnė koronaviruso atmaina. Tačiau Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė sakė, kad nėra mokslinių duomenų apie tai, jog virusas būtų nusilpęs.
Per dieną po tris mirtis
Kaip minėta, šį trečiadienį, rugsėjo 14-ąją, pranešta, kad koronavirusas Lietuvoje pasiglemžė dar trijų žmonių gyvybes. Tokiu būdu mirusiųjų nuo šios infekcijos skaičius išaugo iki 109.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad pirmasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Mirė asmuo, priklausęs 60–69 metų amžiaus grupei. Jis turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 6 d. Atliekant židinio epidemiologinę diagnostiką, specialistams nepavyko nustatyti, kaip asmuo užsikrėtė. Tačiau daroma prielaida, kad mirusysis galėjo užsikrėsti kelionės Italijoje metu.
Nuo koronaviruso mirė ir 70–79 metų amžiaus grupei priklausęs Vilniaus apskrities gyventojas. Koronavirusas jam patvirtintas rugsėjo 27 d. Šis žmogus koronavirusu užsikrėtė po kontakto su kitu užsikrėtusiuoju.
Trečiasis mirties nuo koronaviruso atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Šis asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas jam patvirtintas rugsėjo 19 d. Epidemiologinės diagnostikos metu nustatyta, kad asmuo koronavirusu užsikrėtė po kontakto su sergančiu artimuoju.
Antradienį pranešta, kad nuo koronaviruso mirė ir du 80–89 metų amžiaus grupei prikausę asmenys, kurie abu turėjo lėtinių ligų. Vienas jų koronavirusu užsikrėtė po kontakto su sergančiu artimuoju, kito užsikrėtimo aplinkybių nustatyti nepavyko.
Neaiškios yra ir trečiojo mirusiojo, apie kurio mirtį NVSC pranešė antradienį, užsikrėtimo aplinkybės. Žinoma tik, kad šis Kauno apskrities gyventojas priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas jam patvirtintas spalio 12 d.
Spalio 6-ąją koronavirusas nusinešė net 5 gyvybes. Rekordinis mirčių šuolis Lietuvoje buvo prieš pusmetį – balandžio 10-ąją. Tądien nuo koronaviruso mirė 6 žmonės.
Europoje smarkiai išaugo mirtingumas
Koronavirusas daug gyvybių nusineša ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje spalio 13-ąją pranešta apie 62 mirtis, o spalio septintąją – net apie 75. Nuo pandemijos pradžios tai didžiausias mirčių šuolis šioje šalyje. Iš viso Lenkijoje nuo koronaviruso mirė 3 tūkst. 279 žmonės.
Rusijoje taip pat spalio 13-ąją registruota daugiausia mirčių nuo koronaviruso per visą pandemijos laikotarpį – 244. Iki tol daugiausia Rusijos gyventojų gyvybių koronavirusas nusinešė gegužės 29 dieną. Tada mirė 232 asmenys.
Čekijoje, kuri pastaruoju metu Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Jungtinės Karalystės (JK) šalių grupėje yra labiausiai koronaviruso paveikta valstybė, didžiausias mirčių nuo COVID-19 ligos šuolis pasiektas spalio 12 dieną, kai koronavirusas nusinešė 55 gyvybes. Spalio 9 dieną nuo šios ligos mirė 53 asmenys Čekijoje.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, dviejų savaičių mirtingumo rodiklis Čekijoje šiuo metu yra didžiausias ES, EEE ir JK šalių grupėje. Jis siekia 4,1 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, o sergamumo rodiklis šoktelėjo iki 521,5 atvejo 100 tūkstančių.
JK spalio 13-ąją pranešta apie 143 mirtis. Tai – daugiausia mirčių nuo rugpjūčio. Tiesa, balandį šiai šaliai koronavirusas smogė gerokai skaudžiau. Tada kone kasdien mirusiųjų buvo po tūkstantį ir daugiau.
Atkreipė dėmesį į sergamumą
Lietuvos mokslininkų toks mirčių šuolis nestebina. Esą jis atitinka išaugusį sergamumą, kuris dabar yra gerokai didesnis negu balandį.
„Aš manau, kad mirčių atvejų skaičius susijęs su užsikrėtusių žmonių skaičiumi ir turbūt nereikėtų stebėtis tuo. Jeigu kasdien yra virš 100 naujai užsikrėtusiųjų, žinoma, ir mirčių būna daugiau“, – paaiškino profesorė A. Žvirblienė.
Bet negi dabar virusas nėra susilpnėjęs? Į tai pašnekovė atsakė: „Kad dabar virusas būtų susilpnėjęs, tokių mokslinių įrodymų nėra. Buvo tik tokios viltys, kad gal mirčių mažiau, bet taip buvo tik todėl, kad daugiau serga jaunesni žmonės. O jeigu užsikrečia vyresni ir su lydinčiomis ligomis, tada jie ir suserga sunkiau, kaip buvo ir pirmosios bangos metu. Mirtingumas dabar nėra nei didesnis, nei mažesnis negu pavasarį“.
Profesorė negalėjo atsakyti, ar peršalimo ligos stiprina koronaviruso poveikį: „Nežinau, ar yra tokių duomenų. Galima tik galvoti, kad, jeigu viena infekcija ir kita prasideda, tai imuninei sistemai būna sunku kariauti dviem frontais. Būna ir kitų pažeidimų: viršutinių kvėpavimo takų, plaučių. Žinoma, sunkiau kovoti su dviem virusais negu su vienu, bet mokslinių duomenų apie tai nėra“.