Šiemet šios kampanijos kontekste visoje Lietuvoje įgyvendinami net 44 projektai. Nevyriausybinės organizacijos, bendruomenė rengia akcijas, organizuoja konferencijas ir seminarus. Mūsų šalies miestų autobusuose ir troleibusuose išklijuoti lipdukai, viešajame transporte esančiuose ekranuose, taip pat radijo stotyse transliuojama socialine reklama.
Šiandien kalbėdama per politikų, visuomenininkų, specialistų ir žurnalistų diskusiją „Smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje. Kaip spręsti priežastis, o ne kovoti su pasekmėmis?“ A. Pabedinskienė taip pat atkreipė dėmesį į šeimos santykių kultūros svarbą.
„Tėvų santykių kultūra, pagarbus konfliktų sprendimas, tinkamas pavyzdys yra svarbūs faktoriai, kurie didele dalimi padeda užkirsti kelią smurtinio elgesio modelių perdavimui jaunajai kartai. Siekiant užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje yra svarbus ir švietimo įstaigų vaidmuo, patyčių prevencija, įgūdžių, kaip spręsti konfliktus be smurto, formavimas nuo mažų dienų“, – teigė ministrė A. Pabedinskienė.
Kartu su ministre renginyje taip pat dalyvavo radijo žurnalistė, TV laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė. Žinoma moteris neslepia – nors smurto šeimoje ji nėra patyrusi, tačiau jos artima aplinka yra susidūrusi su šia problema.
„Ne vienam yra tekę pagelbėti nukentėjusiam nuo kito žmogaus. Gal tai buvo draugė, kaimynas, o gal giminaitis. Mes esame uždara tauta, įsitikinę, kad negražu nešti neplautų skalbinių į viešumą. Vyras Lietuvoje įvardijama kaip labai didelė vertybė. Ir net jis jis mojuoja rankomis, lietuvė vis tiek nesutiks būti viena. Ji geriau pakentės ir galvos, jog praeis. Moteris tikės, jog smurtautojas ją myli ir dėl to norės pasikeisti“, – renginyje kalbėjo D. Tamošiūnaitė.
Specialistė renginyje su žiniasklaidos atstovais ir klausytojais pasidalino tikromis moterų istorijomis. Daugelis liko sukrėsti – įbaugintos savo sutuoktinių, jog niekada nematys vaikų ir visą gyvenimą kentės, moterys leidžiasi toliau būti mušamos.
„Vis prisimenu močiutę, kuriai buvo 80 metų. Ji skundėsi, kad vaikystėje ją mušė tėvas, susituokus – vyras, vėliau sūnus, o dabar ranką kelia anūkas. Senolė sakė, kad daugiau taip gyventi negali, todėl nusprendė ieškoti pagalbos. Ši istorija tik parodo, kad pagalbos ieškoti niekada nevėlu. Svarbiausia pripažinti, jog tau jos iš tiesų reikia. Išeiti iš smurto rato yra labai sunku“, – svarstė J. Šeduikienė.
Policijos departamento Rizikos valdymo ir kontrolės skyriaus vyr. tyrėjas Vytautas Larnauskas itin dažnai susiduria su smurtautojais ir nukentėjusiais nuo smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnas prezentacijoje įvairiais pjūviais pristatė policijos duomenis apie smurtą artimoje aplinkoje, jo tendencijas bei faktorius. Taip pat, papasakojo apie policijos iniciatyvas bei artimiausius planus siekiant efektyvinti smurto aukų apsaugą, užsiminė apie bendradarbiavimo reikšmę ir visų mūsų indelio poreikį kovoje su smurtu artimoje aplinkoje.
Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Arūnas Kuras kalbėjo tema „Smurtinio elgesio keitimo problemos“. Specialistas paatviravo – sunkiausi pacientai yra tie, kurie mano, jog moterys yra žemesnės prigimties atstovės. „Abejoju, ar su tokiais vyrais galima pasiekti kažkokių rezultatų nepanaudojant rimtų bausmių. Gal net neįmanoma apsieiti be kalėjimo“, – sakė psichologas.
Didelė dalis vyrų, mušančių moteris, nemato savo kaltės: „Smurtas gimdo smurtą. Jei aš jums pasakau kažkokį blogą žodį, jūs, norėdami užglaistyti situaciją, pasakote kitą. Tada jaučiuosi aš įsižeidęs. Yra atliktas tyrimas, jog merginos labiau linkusios į psichologinį, o vaikinai – fizinį smurtą. Moteris naudoja tai, ką sugeba – žodžius, o vyras – kumštį. Tuomet į konfliktą įsikiša policija.“
Video, skirtas kovai prieš smurtą:
Tačiau yra ir tokių, kurie iš tiesų pasikeičia ir, apsilankę pas A. Kurą, supranta klaidas. „Žmonėms reikia įkvėpti norą pasikeisti. Aš aiškinu, kad smurtautojas nemokėjo konfliktų išspręsti žodžiais, todėl į pagalbą pasitelkė kumščius. Po seansų vyrai man spaudžia ranką ir dėkoja už pagalbą“, – sakė psichologas.
Ministerija primena, kad jau daugiau nei ketverius metus Lietuvoje veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris įnešė svarių permainų ir suteikė esminį postūmį sprendžiant šią skaudžią ir sudėtingą problemą.
Įgyvendinant minėto įstatymo nuostatas, remiami nevyriausybinių organizacijų įsteigti specializuotos pagalbos centrai, kurie teikia pagalbą asmenims, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, įveikiant kritinę būklę bei konsultuoja ir informuoja visais smurto atveju svarbiais klausimais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per šių metų tris ketvirčius visoje Lietuvoje suteikta specializuota kompleksinė pagalba daugiau nei 7,9 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, vidutiniškai tai sudarė apie 880 atvejų per mėnesį. Šią pagalbą visoje Lietuvoje teikia 20 specializuotos kompleksinės pagalbos centrų.