Specialistai: ilgiau palaikius vanduo tampa kenksmingas?

Vanduo – gyvybės šaltinis. Tačiau ar visada? Kai kurie specialistai tikina, kad ne visas vanduo yra visada tinkamas vartoti, mat jame esą puikiai veši bakterijos. Šių žmonių kritikos strėlės sminga į didžiuosius 19 litrų vandens butelius, statomus ant šaldymo/valymo įrenginių. Jais dažniausiai naudojatės apsilankę biuruose, gydymo įstaigose ir panašiose viešose vietose.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas DELFI pasakojo, kad darbovietėje ir jie buvo pasistatę įrenginį, kuris perfiltruodavo ir pagerindavo vandentiekio vandenį. Rezultatu nei jis, nei kolegos patenkinti nebuvo.

„Po kurio laiko kolegos ir aš kategoriškai atsisakėme tokio įrenginio, mat natūralus, visavertis vanduo buvo paverčiamas visiškai negyvu, techniniu, be medžiagų, kurios jame būna natūraliai“, – sakė J. Satkūnas.

Tarnybos direktoriaus teigimu, geriausias – vandentiekio vanduo, gyventojus pasiekiantis čiaupais.

„Rekomenduoju gerti požeminį vandenį, kuris daugeliu atvejų yra saugus vartoti. Žmonės turėtų nebijoti gerti paprastą čiaupo vandenį, nes jo kokybė yra sekama, žiūrima, kad nebūtų nereikalingų, perteklinių ar toksinių medžiagų. Vanduo, gaunamas iš giluminių gręžinių, yra saugus. Tik šiaurės Lietuvoje yra tam tikros teritorijos – Skuodo, Telšių apylinkės – kur šiek tiek padidintos fluoridų koncentracijos.

Vanduo po filtrų geresnis netampa – manoma, kad sterilus vanduo neigiamai veikia žmogaus organizmą“, – sakė J. Satkūnas.

Kokybę blogina į butelį patenkantis oras?

Direktoriui antrino ir UAB „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovė dr. Ramunė Albrektienė. Specialistė argumentavo, kad vandentiekio vanduo yra nuolatos tikrinamas, tad jo kokybė it po padidinamuoju stiklu.

„Požeminis gėlas vanduo pasižymi pačiomis geriausiomis savybėmis. Požeminiame vandenyje yra gausu žmogui reikalingų elementų. Jame nėra žmogaus organizmui pavojingų toksinių medžiagų ir jis yra apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos. Saugiausia gerti centralizuotai tiekiamą vandentiekio vandenį. Vandens tiekėjai atsako už vandens kokybę iki įvadų pastatuose. Geriamojo vandens kokybės priežiūrą reguliariai vykdo geriamojo vandens laboratorijos pagal iš anksto su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba suderintus geriamojo vandens programinės priežiūros planus“, – sakė R. Albrektienė.

Paklausta, ką mano apie vandenį, kuriuo dažniausiai gaivinasi biurų darbuotojai, moteris perspėjo, kad jo kokybė dėl kelių priežasčių gali suprastėti.

„Specialistai teigia, kad geriamojo vandens, fasuoto į daugkartinio naudojimo tarą kokybė priklauso ne tik nuo fasuojamo vandens kokybės, talpų paruošimo, bet ir nuo talpų bei aparatūros tinkamos priežiūros, laikymo sąlygų ir tinkamo naudojimo. Į tarą pilamo vandens kokybė yra tikrinama laboratorijose, tačiau daugkartinio naudojimo tara, kurioje laikomas vanduo, turi būti nuolat prižiūrima ir valoma, kad vanduo išliktų kokybiškas ir saugus. 

Jei į kambario temperatūroje stovintį vandenį patenka oro, kartu su oru patenka ir oro mikroorganizmai bei deguonis. Dėl šių priežasčių prasideda intensyvūs vandens taršos ir oksidavimo procesai, kurie blogina vandens kokybę.  Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos Maisto kodekso komisija savo nuostatuose teigia, kad natūralaus mineralinio ir šaltinio vandens prekinės taros tūris turi būti ne didesnis kaip 2 litrai. Atidarius butelį vandens rekomenduojama jį suvartoti per 4–6 valandas“, – teigė įmonės atstovė.

Skundų sulaukiama retai

Tuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinė maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė pasakojo, kad Lietuvoje vandenį (natūralų mineralinį, geriamąjį, stalo bei šaltinio) fasuoja 14 įmonių, tačiau į dideles talpas jį Lietuvoje fasuoja tik trys įmonės. Taip pat Lietuvą pasiekia ir įvežtinis vanduo (didelėse talpose, kuris naudojamas aušintuvuose) iš Latvijos. 

Specialistė pabrėžė, kad šis vanduo yra tikrinamas ir pažeidimų randama itin retai.

„Šios įmonės tikrinamos praktiškai kiekvienais metais. Didelių pažeidimų, dėl kurių būtų stabdyta veikla, praėjusiais metais neužfiksuota. Problemų būta 2009 m., kai vieno neplaninio patikrinimo metu, nustatyti pažeidimai. Po to viena įmonė savo veiklą nutraukė visiškai, o kita sustabdė vandens fasavimą 15 litrų talpose“, – sakė V. Galdikienė.

Paprašyta įvardinti didžiausias problemas, su kuriomis susiduria šios įmonės, specialistė teigė, kad
joms nėra lengva užtikrinti, kad didelės talpos buteliai būtų švarūs bei tinkamas sąlygas, kai vanduo jau fasuojamas.

„Oro švara, pirmiausiai, svarbi tada, kai vanduo yra fasuojamas – kieme neturi vykti jokių statybų ar panašiai. Tam, kad į patalpas nepatektų dulkės, yra statomi oro filtrai. Patalpa, kurioje fasuojamas vanduo, turi būti visiškai švari.

Labai svarbu ir tai, kad tuo metu, kai buteliai yra uždedami ant aparatų, viskas vyktų švarioje aplinkoje. Šalia neturėtų būti tualetai ir panašiai. Be to, vandens butelius uždedantis žmogus neturėtų sirgti, kosėti, čiaudėti“, – patarė valstybinė maisto produktų inspektorė.

Jaudintis, pasak V. Galdikienės, nereikėtų ir dėl oro, patenkančio butelio užmovimo ant įrenginio metu, nes jo vienaip ar kitaip patenka ir naudojant vandenį.

„Tiesiog svarbu, kad vieta, kurioje stovi vandens aušintuvas, būtų apsaugota nuo taršos, tiesioginių saulės spindulių. Be to, pageidautina, kad vieta, kurioje stovi šis aparatas, būtų vėsesnė. Jei įmonė užsisakiusi daugiau butelių, jų nereikėtų laikyti šalia aušintuvo – jei yra galimybė, juos derėtų nunešti į rūsį ar kitą vėsesnę patalpą. Buvo atvejų, kai aušintuvai stovėjo prie lango ar greta radiatorių“, – sakė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.

Laiką, per kurį rekomenduojama suvartoti vandenį, įprastai nurodo gamintojai, tačiau dažniausiai teigiama, kad didelėse talpose laikomas vanduo tinkamas naudoti apie tris mėnesius. Jei butelys jau atidarytas, jį rekomenduojama suvartoti per dvi savaites.

„Skundų dėl didelės talpos vandens gauname labai retai. Šiemet turėjome vieną – mokykla skundėsi dėl skonio ir kvapo, tačiau patikrinus pažeidimų nerasta“, – reziumavo V. Galdikienė.

Vandens tiekėjas: baimė yra visiškai nepagrįsta

Viena įmonių, tiekiančių geriamąjį vandenį dideliuose buteliuose, yra „Eden Springs“. Baltijos regiono vandens buteliuose aušintuvų asociacijos pirmininkas Naveen Singh DELFI patikino, kad visi šie priekaištai yra perdėti. Vandens bei aparatų kokybė, jo teigimu, atitinka ne tik šalies, tačiau ir Europos standartus. Pateikiame visą raštu atsiųstą atsakymą:

„Į butelius išpilstytas ir vėsinimo prietaisams paruoštas vanduo ruošiamas pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas 2009/54/EC ir EU/1998/83.

Taikoma ir reguliariai išorinių agentūrų, pavyzdžiui, „NSF International“ tikrinama Geroji gamybos praktika (GMP).

Buteliai ir dangteliai

Visi 5G buteliai turi dangtelius su iš vidaus vandenį apsaugančiu sandarinimo elementu.

Šis nuo nešvarumų apsaugantis elementas turi būti pašalintas prieš įdedant butelį į aušintuvą.

BRWA asociacijos nariai naudoja dangtelius ir butelius, kuriems sutiektas sertifikatas, liudijantis, kad ši tara atitinka ES reikalavimus, t.y. buteliai ir dangteliai pagaminti iš medžiagų, nekeliančių pavojaus vartojamam vandeniui.

Priežiūra ir naudojimas

Pagal Europos Asociacijos rekomendacijas, vandens aušintuvai turi būti reguliariai valomi, kad vanduo būtų švarus ir šviežias. Prietaiso valymo, dezinfekavimo ir higieninės priežiūros dažnumas, pobūdis ir mastas priklauso nuo prietaiso tipo ir turi būti atliekamas pagal gamintojo pateikiamas instrukcijas.

Vandens aušintuvas turi būti laikomas švarioje vietoje, toliau nuo nešvarumų, dulkių ir kitokios taršos šaltinių. Klientai turi būti informuojami dėl pagrindinių higienos ir švaros reikalavimų, keliamų aušintuvui ir vietai, kurioje jis laikomas.

Ant vandens butelio dangtelio nurodytas vandens galiojimo laikas. Paprastai galiojimo laikas siekia 2-3 mėnesius.

Bendrosios naudojimo rekomendacijos:

Butelis/aušintuvas turi būti laikomas švarioje, gerai vėdinamoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių, toliau nuo galimai taršą skleidžiančių vietų, pavyzdžiui, tualetų, garažų ir pan.;

Erdvė aplink aušintuvą turi būti sausa, švari, joje turi būti palaikoma kambario temperatūra; 

Klientui rekomenduojama prižiūrėti įrangą ir vandenį, kad būtų išvengta nuotėkio/gedimo atvejų;

Nenaudokite vandens butelio jokiems kitiems skysčiams, išskyrus vandenį;

Reikalaukite iš tiekėjo reguliaraus vandens aušintuvo dezinfekavimo;

Rinkitės vandens tiekėjus, turinčius BRWA ir WE sertifikatus.

Tinkama vandens kokybė butelyje užtikrinama tik tuo atveju, jei taikomos GMP rekomendacijos. Jei paisoma higienos taisyklių, vanduo vandens aušintuvuose yra saugus produktas.

Be to, vandens aušintuvai yra draugiški aplinkai, nes vienam litrui geriamojo vandens sunaudojama tik apie 1,5 litro vandens, vandens laikymo tara yra perdirbama, pakartotinai pildoma ir yra daugkartinio naudojimo“, - rašė N. Singh.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!