Trys alkoholio vartojimo kategorijos
Specialistai teigia, kad savo darbu nepatenkinti net 29 proc. Lietuvos gyventojų, kurie dirba daugiau valandų nei vakariečiai, o uždirba gerokai mažiau. Be to, mes esame pirmi ES ir dar vienu atžvilgiu: mūsų darbuotojai labiausiai kenčia nuo streso darbe. Su tuo susiduria 51 proc. darbuotojų, o 4 iš 10 mano, kad stresas jų organizacijose nėra tinkamai valdomas. Todėl dažnas darbuotojas Lietuvoje stresą keliančias darbo sąlygas siekia įveikti vartodami alkoholį gausesniais kiekiais. Tai padidina tikimybę susirgti priklausomybės nuo alkoholio ligomis tris kartus daugiau nei vartojant alkoholį kitais tikslais. Be to, esant stresui alkoholio vartojimas padidina neveiklumo darbe riziką net 8,6 karto, o tai ypač kenkia įmonių ir organizacijų efektyvumui ir veiklos rezultatams.
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovės Gražinos Belian, pagal naujausius Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimus, Lietuva pagal alkoholio vartojimą užima trečią vietą, nusileisdama tik Moldovai ir Baltarusijai. Vienam gyventojui tenka 15 litrų absoliutaus alkoholio.
Departamento tyrimo duomenimis, apie 15 proc. darbuotojų prisipažįsta, kad bent kartą gyvenime atėjo į darbą girti, apie 6 proc. - per pastaruosius metus. Didžiausi rizikos sektoriai – statybos ir miško, antroje vietoje – aptarnavimo sfera.
Pasak Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vedėjos dr. Birutės Pajarskienės, vieno tyrimo metu buvo apklaustos restruktūrizuojamų ligoninių slaugytojas, kurios iš tiesų išgyveno labai didelį stresą dėl nežinios, susijusios su ateitimi.
Taip pat pareigūnai yra įvardiję, kad tarp priemonių, kuriomis jie stengiasi įveikti darbe patiriamą stresą, alkoholio vartojimas sudaro 26 proc.
Kodėl lietuviai geria, jeigu pasigerti draudžia?
Psichologo Gedimino Navaičio teigimu, alkoholio vartojimo šaknys prasideda daug giliau nei mes manome. „Per metus Lietuvoje nusižudo apie tūkstantį žmonių. Žmogaus gyvybės kaina skamba nemaloniai, bet iš kitos pusės, ji paskaičiuojama pagal draudimų kompanijų, teismų praktiką. Liuksemburgo gyventojo gyvybės kaina – apie 5 mln. eurų, lietuvio iki milijono litų. Taigi dėl nepakankamo rūpinimosi savo psichikos sveikata prarastas vienerių metų šalies biudžetas. Kiek investuojama į tai, kad žmogus jaustųsi geriau, matome stiprų neatitikimą, todėl patys žmonės bando spręsti problemą ir ne pačiais geriausiais būdais – esą viena kita taurelė tikrai padės.
Darbdaviai užsimerkia leisdami darbuotojams gerti
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Gintaro Klimavičiaus teigimu, alkoholio vartojimo
tendencijos Lietuvoje geros – tokių atvejų mažėja. „Anksčiau buvo gana toleruojama – kadangi lietuvis daug dirba, jis turi kažkaip atsipalaiduoti. Šiuo metu mažiau pažeidimų ir nelaimingų atsitikimų nustatoma dėl alkoholio vartojimo darbe, taip pat keičiasi vertybės, suvokiama, kad ne viską lemia darbas, kad svarbus ir asmeninis gyvenimas, kuriame nėra vietos alkoholiui“, - sakė politikas.
Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovo Vaidoto Levickio, taip yra todėl, kad darbo rinkoje šiuos darbus galinčių dirbti žmonių nėra daug. Gavusi kontraktą įmonė turi greitai suformuoti brigadą ir tai nepaprasta, todėl dažnai užmerkiamos akys į žmogaus silpnybes. Kitokia situacija – paslaugų sektoriuje. Ypač informaciją teikiantys darbuotojai susiduria su minia nepatenkintų žmonių ir patiria klientų neadekvatų elgesį. „Esu matęs, kaip žmogus atsitraukia nuo darbo vietos ir jam dreba rankos. Metodikų, kaip jam pagelbėti, neturime, taigi jis nueina iki artimiausio baro ar sandėliuko ir išgeria. Nėra darbdavio, kuris nedraustų darbe vartoti alkoholį, bet kai matai tokį darbuotoją, ką mes galime jam pasiūlyti? Mūsų niekas nemokė aukštojoje mokykloje, kaip valdyti darbuotojų stresą“, - aiškino verslininkas.
Jo teigimu, Lietuvoje didžiąją dalį verslo sudaro smulkios įmonės – tokių yra net per 98 proc. Penkių žmonių įmonėje nėra aiškaus darbų pasiskirstymo, o darbo tiek, kad patiria stresą ir darbuotojai, ir darbdavys, pelnas yra mažas, daug sukauptų pinigų neturi, todėl ir investuoti į streso mažinimo metodikas, kaip didesnės įmonės, negali.
Kodėl lietuviai geria?
Pasak G. Navaičio, bendras visuomenės išprusimo lygis dabar toks, kad ji visas problemas suverčia tarsi į vieną kupetą ir alkoholizmą, kuris yra liga, nagrinėja taip pat, kaip girtavimą, kuris yra yda, nors iš tiesų priemonių vieniems ir kitiems reikėtų skirtingų. Kaip minėta, alkoholis yra universalus pasiteisinimas, tačiau kodėl žmogui nuolat reikia tokio pasiteisinimo, nuolat jam keliamų mažesnių reikalavimų? Psichologo manymu, taip yra todėl, kad šiandien daug žmonių nepritampa prie gyvenimo, neberanda vietos, suvokia, kad neatitinka reikalavimų, kurios kelia netgi galbūt patys sau. Išgėręs jis tarsi tampa labiau panašus į patį save, t. y. į tokį, kokiu norėtų būti, – vieni tampa linksmesni, kiti drąsesni, kuria didingus planus ir nieko nedaro. Taigi su alkoholio vartojimo paplitimu susijęs savęs nuvertinimas ir žemas savigarbos lygis. Pastarasis susijęs su tuo, kad mūsų gerovė, laimė yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas ir nesuprantama kaip visuomenės uždavinys.
„Paprastas pavyzdys: maždaug du trečdaliai žmonių apie dvi savaites po laikrodžio persukimo išgyvena diskomfortą ir stresą, bet kas paskaičiavimo, kokią ekonominę naudą davė šis veiksmas? Žinoma, tai ES direktyva, bet mes sugebame nevykdyti daugybės ES direktyvų. Kitas pavyzdys: atrodytų nesudėtinga pamatuoti įvairių gyventojų grupių laimingumo lygį. Atsirastų geras orientyras, kokia linkme dirbti toliau. Tačiau veiksmų šia linkme nėra. Susiduria su nuostata, kad BVP (bendras visuomenės produktas) yra labai svarbus, o BNL (bendroji nacionalinė laimė) – ne.
Kalbant apie darbe patiriamą stresą, pas mus visos priemonės vis dar orientuotos į nepasitenkinimo darbu mažinimą (gera darbo aplinka, automobilio aikštelė, gera valgykla), bet ne pasitenkinimo darbo didinimą (kūrybiškumas, teisė priimti sprendimus, saugumas ir pan.). Ir kai darbdaviai skundžiasi, kad jie nieko negali padaryti mažoje įmonėje, aš manau, kad galima labai daug ir tai kainuos kur kas mažiau nei didelei įmonei. Vos pusvalandžiui pasikviestas specialistas gali pamokyti vertingų praktinių sprendimų. Man teko dirbti su valstybine organizacija, kuriai tenka vykdyti ne visai tinkamus įstatymus, dėl to nuolat kildavo konfliktų su klientais. Tereikėjo darbuotojas užimti kitokią poziciją. Ne jų reikalas ginti tų įstatymų teisingumą. Jos tiesiog paaiškindavo, kad daro savo darbą. Konfliktų sumažėjo labai pastebimai“, - svarstė pašnekovas.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!