ULAC specialistų teigimu, oficialioje statistikoje matoma tik maža dalis sergančiųjų. Užregistravus visus susirgimus, jų skaičius galėtų būti net keletą kartų didesnis. Todėl specialistai ragina prevencinių užsikrėtimo utėlėmis priemonių imtis dar prieš kasmet pasikartojantį susirgimų piką, rašoma pranešime spaudai.
Beveik kiekvieną rudenį, lyginant su vasaros laikotarpiu, registruojamas ryškus užsikrėtimų galvinėmis utėlėmis skaičiaus augimas. Anot ULAC epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotojos, med. entomologės Mildos Žygutienės, viena pagrindinių to priežasčių – prasidedantys mokslo metai.
„Po vasaros atostogų vaikams grįžus į mokyklas ir darželius, privalomam sveikatos patikrinimui apsilankoma pas šeimos gydytoją, kuris ir diagnozuoja pedikuliozę. Vaikai atostogų metu daugiau bendrauja su bendraamžiais, žaisdami tarpusavyje neišvengia kontakto, tad pirmaisiais mokslo metų mėnesiais, kai vaikai susitinka po atostogų, užsikrėtusiųjų gerokai padaugėja. Tai ir nulemia, kad daugiausia ligos atvejų užfiksuojama mokslo metams įsibėgėjant“, – pasakojo specialistė.
Ryškus pedikuliozės atvejų skaičiaus augimas tokiu laikotarpiu fiksuojamas kasmet, tačiau oficiali statistika neatspindi realios situacijos. M. Žygutienės teigimu, tikrasis apsikrėtimų skaičius gali būti net keletą kartų didesnis. „Statistikoje registruojami tik tie atvejai, kuomet dėl ligos kreipiamasi į šeimos gydytojus. Visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad utėlės – tik asocialių ar itin apsileidusių žmonių problema, todėl užsikrėtus utėlėmis susiduriama su gėdos jausmu.
Siekdami išvengti nemalonios situacijos, dauguma susirgusiųjų vengia kreiptis į specialistus ir problemą bando spręsti savarankiškai. Deja, neretai dėl nepakankamų žinių apie ligą ir jos eigos ypatumus, pedikuliozė iki galo neišgydoma, todėl potencialiai išauga tikimybė užsikrėsti ir aplinkiniams“,– pasakojo ULAC specialistė.
Dėl to paties vyraujančio mito, kad galvinės utėlės užklumpa išskirtinai tik asocialius ar nevalyvus asmenis, dalis žmonių ne iš karto supranta, kad užsikrėtė būtent pedikulioze. Pasak M. Žygutienės, vis dar neretai nustembama sužinojus, kad švari galva utėlėms gali tapti netgi geresne terpe daugintis nei neprižiūrėta galvos oda.
Abiem atvejais ligos pradžiai būtinas kontaktas su sergančiuoju. „Gydytojai geriausiai supranta apsikrėtimo šia liga sąlygas, tad utėlėmis užsikrėtusių asmenų gėdos jausmas yra visiškai nepagrįstas. Priešingai, specialistas gali nuraminti sergantįjį, daugiau paaiškinti apie ligą, jos eigą ir padėti pasirinkti veiksmingas galvinių utėlių gydymo ir profilaktines priemones, kad pedikuliozė būtų tikrai įveikta“, – teigia M. Žygutienė.
Siekiant išvengti pedikuliozės, būtina ir tinkama užsikrėtimo utėlėmis prevencija, ypatingai tarp vaikų. Esant apsikrėtimo rizikai, rekomenduojama reguliariai ir nuodugniai tikrinti vaiko galvą. „Vasaros metu, kai dauguma tėvų dirba, vaikai keliauja į vasaros stovyklas ar poilsiauja pas giminaičius, tad kasdien apžiūrėti vaiko tėvams nėra galimybės. Neabejotinai, kita svarbi prevencinė priemonė – tinkami higienos įpročiai.
Be to, esant tiesioginiam kontaktui su sergančiuoju, vertėtų pagalvoti ir apie įvairias medicinines prevencines priemones nuo utėlių, tinkančias tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, kurios neleidžia daugintis šiems parazitams bei naikina jau galvoje esančias utėles“, – tikino ULAC specialistė.
Naujausiais ULAC duomenimis, nuo 2016 m. sausio iki liepos mėnesio galo, pedikuliozės ir ftiriazės susirgimo atvejų skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, beveik nepakito. Ligos atvejų sumažėjo vos 3,6 proc. – nuo 550 iki 536 užsikrėtimo atvejų.