Pranešime spaudai kartu pastebima, kad daugėja gyventojų, kurie rūpinasi regėjimo prevencija, profilaktiškai tikrinasi akis ir bando reguliuoti akims tenkantį krūvį.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per 2004-2013 m. regėjimo sutrikimų paplitimas šalyje padidėjo nuo 98 atvejų iki 216 atvejų 1000 gyventojų. Atitinkamai daugiau nei dvigubai išaugo sergančiųjų toliaregyste ir trumparegyste.

Regėjimo sutrikimai yra viena iš vadinamųjų civilizacijos ligų, kurioms įtaką daro tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir neribotas naudojimasis jomis. Ryškios ir netinkamai sureguliuotos dirbtinės šviesos, ilgos valandos prie kompiuterio ir televizoriaus, įtemptas darbas ir per trumpas poilsis lemia, kad suaugusiųjų ir vaikų akys pradeda „streikuoti“ - silpti, perštėti, parausti, išsausėti. O tuomet ir iki rimtesnių ligų netoli“, - komentavo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Vaistininkė pridūrė, kad regos sutrikimus „populiarina“ ir netinkama akių apsauga tiek vasaros metu, o dar dažniau - saulėtomis žiemos dienomis. „Esant ryškiems saulės spinduliams, bet kokiu metų laiku būtina nešioti akinius - šią taisyklę dažnas kažkodėl pamiršta“, - teigė G. Krikščiūnienė.

Vaistininkų tvirtinimu, norint kuo ilgiau išsaugoti stiprų regėjimą, reikia imtis prevencinių priemonių ir reguliariai tikrinti akis, tai daryti patariama bent kelis kartus į metus. „Džiugu, kad sulaukiame vis daugiau žmonių, kurie nepraleidžia progos pasitikrinti regėjimo vaistinėse. Tai paprastas ir itin greitas būdas identifikuoti, ar yra problema, taip pat nustatyti, ar nešiojami tinkami akiniai skaitymui. Dažniausiai regėjimu susirūpina vyresnio amžiaus pacientai, kuriems jau pasireiškia vieni ar kiti regėjimo sutrikimai, paprastai - akių uždegimas ar nusilpimas. Taip pat aktyviai kreipiasi studentų ir moksleivių mamos, kurios pergyvena, kad jų vaikai dėl ilgų sėdėjimų prie kompiuterių nepatirtų bėdų“, - sakė „Camelia“ vaistininkė.

Specialistai tvirtina, kad net ir esant iš pirmo žvilgsnio nepalankioms sąlygoms, tausoti regėjimą yra gana paprasta. Vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių teigiamos įtakos akims, yra sveika mityba. Valgant sveikai ir reguliariai bei praturtinant mitybą tam tikrai produktais, galima palaikyti sveikus akies audinius ir ląsteles.  Ypač naudingi akims yra tokie produktai kaip karotino kupinos morkos, omega-3 riebiųjų rūgščių gausa pasižyminčios riebios jūrinės žuvys (ypač lašiša), graikiniai ir migdolų riešutai, linų sėmenų aliejus, žalios lapinės daržovės, akis nuo žalingo aplinkos poveikio veiksmingai saugo mėlynės.

„Jei visgi nėra galimybių ar noro keisti mitybos įpročių arba tai daroma tik laikinai, išeitis gali būti antioksidantų, liuteino, vitaminų ir mikroelementų, skirtų akims, vartojimas“, - sakė G. Krikščiūnienė.

„Camelia“ vaistininkės pastebėjimu, išlaikyti stiprų regėjimą gali padėti ir paprastos korekcijos darbo ar mokymosi vietose. „Nors daugelis žino, jog ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus vargina akis, tik retas imasi priemonių sumažinti šią žalą. Pavyzdžiui, pakoreguoti apšvietimą. Nemaža dalis dirbančiųjų mėgsta prieblandą, tačiau šis įprotis yra žalingas akims. Šviesa turėtų sklisti nuo lubų, taip pat pravartu papildomai pasistatyti lempą iš šono. Akims padėti galima ir sumažinus kompiuterio ekrano ryškumą ir kontrastą, taisyklingai sėdint, laikantis poilsio ir darbo režimo, pakankamai išsimiegant“, - teigė ji.

Išsaugoti sveikas akis ar net atgauti susilpnėjusį regėjimą padeda ir specialūs pratimai, kuriuos specialistai rekomenduoja atlikti kiekvieną dieną. Pagrindiniai jų - stipriai užmerkti akis 3-5 sekundėms, o vėliau jas staigiai atmerkti. Pakartoti tai 8-10 kartų. Laikant galvą tiesiai, iš pradžių pažiūrėti į kairę, o vėliau į dešinę. Po to pažiūrėti į viršų ir žemyn. Kartoti 5 kartus. Užmerkti akis ir sukti jas ratu pagal laikrodžio rodyklę, o vėliau - prieš. Pratimą atlikinėti apie 30 sekundžių. „Tokios kelių minučių atsipalaidavimo pertraukėlės efektyviai sumažina akies raumenų įtampą ir leidžia mėgautis aštriu regėjimu“, - patarė G. Krikščiūnienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)