Kaip tikina jaunieji medikai, tiek ligoninių administracijos, tiek mūsų šalies politikai yra nusišalinę nuo sprendimų. Užtat jei padaroma klaida, iš karto nulinčiuojamas gydytojas, o ne ydinga sistema.
Faktai
2015 m. Akreditavimo tarnyba gavo 333 skundus, 60 proc. jų pasitvirtino, t.y. buvo nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai, o įstaigoms dėl jų taikytos sankcijos – įspėjimai.
2016 m. buvo gauta jau 394 skundai, iš kurių 68 proc. pasitvirtino. 1 gydytojas dėl galimos įvykusios praktikos klaidos buvo siunčiamas sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai patikrinti.
Klaidos medicinoje - ne išimtis
„Atsitikus nepageidaujamam įvykiui dažniausiai pacientas nėra vienintelis nukentėjęs asmuo tokioje situacijoje. Retas susimąsto, kokią vidinę graužatį patiria gydytojas ar slaugytojas, kuris visa širdimi norėjo padėti pacientui, bet įvyko nelemta klaida, nusinešusi paciento gyvybę ar jį sužalojusi. Man teko bendrauti su Anglijos ligoninėje dirbančia slaugytoja, kuri buvo ties savižudybės riba, kai įvyko nesėkmė. Išgyvenimai - tragiški, skausmas visam likusiam gyvenimui.
Tik kolegų pastabumas ir palaikymas nulėmė, kad minėta ypač ligoninėje gerbiama, milžinišką patirtį turinti, tūkstančiams ligonių padėjusi slaugytoja nepaliko šio pasaulio. Todėl tiek medikų kolegų, tiek medicinos įstaigų administracijos darbuotojų pareiga padėti tiek nukentėjusiam pacientui, jo artimiesiems, tiek medikui“, - sako Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas socialinių mokslų daktaras Laimutis Paškevičius, kuris ką tik gynėsi disertaciją pasirinkdamas santykinai naują, mažai tyrinėtą temą – pacientų saugos valdymas sveikatos priežiūros įstaigose.
Anot jo, klaidos medicinoje, kaip ir bet kurioje kitoje ūkio srityje, atsitinka ir jos nėra reta išimtis, tačiau pasekmės klaidų dažnai yra skirtingos, jų sukeliamos žalos mastas ir lygis taip pat skiriasi.
„Įvairiose šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad kas dešimtas ligoninėje besigydantis pacientas patiria žalą dėl nepageidaujamų įvykių, kuriuos lemia sveikatos priežiūros organizavimo ar paslaugų teikimo trūkumai. Lietuvoje išsamesnių tyrimų mėginant nustatyti nepageidaujamų įvykių pasireiškimo dažnį gydymo įstaigose ir jų sukeliamos žalos mastus nėra atlikta. Tačiau galima būtų manyti, kad Lietuvoje šie duomenys atitiktų kitų ES valstybių“, - svarsto L.Paškevičius.
Kalbėti apie galimas klaidas medikus atgraso ir milijoniniai ieškiniai, kuomet pacientai ir jų artimieji bylinėjasi su gydymo įstaigomis.
„Būtina formuoti saugos kultūrą sveikatos priežiūros sektoriuje, medicinos įstaigose, skatinančią atvirą dialogą tiek su pacientais, tiek su medikais ir vadybininkais siekiant išvengti klaidų bei joms įvykus.
Labai svarbu įrodinėjant kaltę atsisakyti žalos paciento sveikatai atlyginimo modelio. Jį reikia pakeisti vis plačiau kitose šalyse diegiamu žalos atlyginimo be kaltės įrodinėjimo modeliu, įteisinant nuostatas, apsaugančias apie nepageidaujamą įvykį pranešusius asmenis nuo teisinio persekiojimo ir bausmių, išskyrus akivaizdaus aplaidumo, nerūpestingumo bei tyčinės žalos padarymo atvejus“, - sako L.Paškevičius.
Gaji kaltinimų sistema
Kaip sako Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas, Lietuvoje suvešėjusi kaltinimų ir klaidų neigimo kultūra.
„Skubios medicinos rezidentūroje mano mokytojas Nedas Jasinskas pradėjo vieną tokį seminarų ciklą. Ten visi kartu susirenkame kartą per mėnesį arba rečiau, ir kai kurie pristato savo klaidas, atliekame literatūros ir mokslinių tyrimų apžvalgą. Labai drąsiai kalbėjome apie perdegimo sindromą. Iš tikrųjų klaidų pripažinimas ir kaltės kultūros naikinimas pas mus aktyviai vyksta.
Manau, kad tai po penkerių metų išplis jaunų gydytojų dėka. Į šias praktikas visi žiūrėtų itin teigiamai, jei nebūtų vadinamos baudimo kultūros. Jeigu medikas negalvotų, kad už kiekvieną klaidą, kuri paaiškėja, jam būtų smūgis per galvą nuo skyriaus vadovo arba administracijos.
Labai griežtai reikia pasakyti, kad tiek ligoninės administracijos, tiek aukščiausio lygmens politikai yra nusišalinę nuo problemos sprendimo. Bet kuomet padaroma klaida, visa atsakomybė suverčiama gydytojui, o ne sistemai.
Mūsų gydytojai tikrai nėra niekuo blogesni, kai kur netgi ženkliai pralenkia užsienio kolegas proto aštrumu, tačiau mes neturime sistemos, kuri užtikrintų pacientų saugumą. Gydytojas viską gali padaryti idealiai, bet jeigu jam trečią valandą nakties, nesant tam tikrų standartizuotos priežiūros protokolų, atveš sunkų pacientą, jis dėl žmogiškųjų faktorių padarys klaidą. Kiekvieną kartą metami kaltinimai individualiam gydytojui, o ne pripažįstama, kad sistema neveikia. Tai - didelė atsakomybė mūsų politikų ir mūsų ligoninių administratorių“, - įsitikinęs M.Gedminas.
Jaunajam medikui užkliuvo ir milijoniniai ieškiniai, kurie pateikiami gydymo įstaigoms dėl galimos darbuotojų klaidos. „Pavyzdžiui, Vokietija ir kitos šalys pasakė, kad gydytojas prisiima pats atsakomybę ir draudžiasi. Lietuvoje gydytojas yra draudžiamas gydymo įstaigos. Dėl to yra švelnesnės atsakomybės, bet ieškiniai - labai didžiuliai, nes paduodi į teismą ne gydytoją, bet gydymo įstaigą.
Tai galėtų išspręsti pacientų teisės žalos atlyginimo įstatymas, kai gydytojas, kuomet pripažįstama klaida, yra ne tik nebaudžiamas, bet pasitelkiamos priemonės ir mokymai gydytojui, kad tos klaidos nebesikartotų.
O sumos, kurios pas mus plaukioja, yra žiauriai išpūstos. Tai rodo, kad Lietuvoje medicinos teisė dar yra nebrandi“, - sako M.Gedminas.
Komentaras
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktoriaus pavaduotoja Ramunė Vaitkevičienė:
- Akreditavimo tarnyba nagrinėja skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, ir nėra kompetentinga nustatinėti medicinos praktikos klaidų. Nagrinėdama kiekvieną skundą tarnyba atlieka neplaninį konkrečiam pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą. Yra dviejų kategorijų medicinos praktikos klaidos.
Grubi medicinos praktikos klaida - gydytojo veika, kai dėl jo kaltės paciento sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi paciento neįgalumą arba mirtį. Grubią medicinos praktikos klaidą nustato gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo komisija, kurią sudaro sveikatos apsaugos ministras. Medicinos praktikos klaida - gydytojo veika, dėl gydytojo kaltės sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai. Pagal medicinos praktiką kontroliuojančių institucijų nustatytus pažeidimus (tarp jų – ir Akreditavimo tarnybos) ir jų aplinkybes medicinos praktikos klaidą taip pat vertina gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo komisija.
Tarp kitko
Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, pasaulyje nepageidaujamų įvykių skaičius ligoninėse siekia 3–17 proc., o Europoje – 8–12 proc.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 3,6 proc. mirčių ligoninėse įvyksta dėl išvengiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir ligonių priežiūros klaidų.
Europos Komisijos užsakymu ES šalyse atliktas pacientų saugos tyrimas parodė, kad 50 proc. apklaustų ES gyventojų mano galintys patirti žalą gaudami sveikatos priežiūros paslaugas jų gimtojoje šalyje, o 26 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie ar jų šeimos nariai patyrė nepageidaujamus įvykius medicinos įstaigose.