Įvykį stebėjusiems smalsuoliams pasirodė, kad galbūt vairuotojas buvo gaivinamas ne visai tinkamai, neefektyviai.
„Stebino, kad žmogus buvo gaivinamas pačiu paprasčiausiu būdu – pučiant iš burnos į burną ir spaudant krūtinę. Nejaugi šiais laikais nėra veiksmingesnių gaivinimo būdų, efektyvių pagalbos priemonių?“ – stebėjosi įvykį matęs panevėžietis.
Medikų atsakymas vienareikšmis – veiksmingesnio pradinio gaivinimo būdo tikrai nėra. Kai sustoja širdis, pirmiausia daromas dirbtinis kvėpavimas, suleidžiama vaistų. Tik tuomet, kai širdis parodo atsigavimo ženklus, ir, kaip sako medikai, yra užvedama, galima naudoti elektrošoką ar kitas priemones.
Tačiau Panevėžio greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vadovė Rūta Ramoškienė teigia, jog iš burnos į burną gelbėtojai nepučia: šis būdas dėl pačių medikų saugumo niekada netaikomas.
Dirbtinei ventiliacijai yra naudojama speciali kaukė su guminiu balionėliu.
Delsti negalima
Medikės nuomone, didžiausią klaidą daro tie stebėtojai, kurie įvykio vietoje nė nebando padėti žmogui pačiu paprasčiausiu ir veiksmingiausiu būdu, – darydami dirbtinį kvėpavimą. Jie tiesiog žiūri ir laukia atvykstant greitosios pagalbos.
„Gerai, jeigu įvykis miesto ribose – pavyksta atvykti greitai, o jeigu toliau ar kokios kliūtys susidaro – būna ir per vėlu. Širdžiai sustojus, kuo greičiau pradedama teikti pagalba, tuo geriau“, – „Sekundei“ teigė R. Ramoškienė.
Gaivinti gali išmokti kiekvienas suaugęs žmogus. Ištikus staigiai mirčiai ir įvykio liudininkams nedelsiant pradėjus gaivinti žmogų, jo šansai išgyventi padidėja du tris kartus.
Medikė sako, kad galima atlikti vien tik krūtinės paspaudimus, net nedarant įpūtimų – ir tai gali duoti gerų rezultatų.
Įprasta gaivinimo seka: atverti kvėpavimo takus ir oro įpūtimus kaitalioti su krūtinės paspaudimais. Svarbu patikrinti, kad kvėpavimo takai būtų atviri.
Pirmiausia daroma trisdešimt krūtinės paspaudimų, o paskui du įpūtimai ir vėl trisdešimt paspaudimų. Spaudimo taškas – vieta, esanti dviejų pirštų atstumu nuo krūtinkaulio galvos link. Delnu šį tašką reikia spausti vertikaliai žemyn ir atleisti.
Atliekant krūtinės paspaudimus galima išsaugoti gyvybę, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Laukti ir nieko nedaryti – didelė klaida.
Elektrošokas ir visos kitos pagalbos priemonės, kurių greitosios medikai turi, gali būti taikomos tik kai širdis parodo gyvybės ženklą.
„Galbūt žmonės prisižiūrėję kino filmų klaidingai įsivaizduoja gelbėjimo procesą“, – stebisi medikė.
Ji teigia, jog kiekvienas, kurio akyse žmogui staiga sustoja širdis, turėtų pats gaivinti mirštantįjį.
Staigi mirtis
Panevėžio GMP stoties vadovė sako, kad tokių atvejų, kaip šeštadienį įvykęs, pasitaiko gana dažnai.
„Tik dabar, po žinomų žmonių Leonido Donskio, kardiochirurgo Algimanto Sasnausko mirčių, pradėta daugiau apie tai kalbėti. Iš tikrųjų su tokiomis nelaimėmis susiduriame gana dažnai“, – sako R. Ramoškienė.
Lietuvoje, ištikus staigiai mirčiai, atgaivinama tik apie 5 procentus ligonių.
Dažniausiai šalia esantieji bijo, nežino, ko griebtis, ir tik laukia medikų.
Širdies ir kraujagyslių ligos – viena dažniausių mirties priežasčių. Neretai mirtis ištinka staiga. Europos Sąjungoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta apie du milijonus žmonių.
Trečdaliu atvejų, ištikus staigiai mirčiai, greitoji medicinos pagalba yra sunkiai prieinama, todėl pirmiausia gali padėti greta esantys žmonės.
Išmokti suteikti pirmąją pagalbą nesudėtinga, kiekvienas gali rasti žinių internete, įvairiuose leidiniuose. Taip pat rengiamos pamokos, užsiėmimai.
R. Ramoškienė sako, kad visiems norintiesiems be jokio užmokesčio aiškinama, patariama, ką daryti nelaimei ištikus, kaip gelbėti.
Pavyzdžiui, vakar GMP stoties vadovė vyko į Valstybinę mokesčių inspekciją, jos darbuotojams vedė pirmosios pagalbos pamokas. Medikus pasikviečia ir kitos įstaigos.
Spalis paskelbtas sveikatos mėnesiu, Panevėžio GMP stotyje planuojama surengti tris atvirų durų dienas. Žmonės galėtų išmokti, ką daryti ištikus nelaimei, pirmosios pagalbos pagrindų. Į užsiėmimus kol kas užsiregistravo tik du žmonės.