SAM užsakymu atliktos gyventojų apklausos rodo, kad 2010 metais neoficialiai medikams mokėjo 48,8 proc. respondentų, 2015 metais - 46 proc., 2017 metų gruodį - 35 proc., o štai 2018 m. rugsėjo apklausos duomenimis, - tik 9,3 proc.
„SAM Korupcijos prevencijos skyriaus duomenimis, per metus nuo 2017 metų gruodžio iki 2018 metų rugsėjo net keturis kartus sumažėjo neformalios priemokos. Su kuo tai gali būti susiję? Kas įvyko per tą laikotarpį?“ - klausė viceministrė, pajuokaudama, kad kaip tik tuo metu ji pradėjo dirbti SAM ir galbūt stebuklingas korupcijos sumažėjimas susijęs su tuo.
Kaip priminė L. Jaruševičienės, lapkritį susibūrė Medikų sąjūdis, gruodį buvo pasirašytas sveikatos priežiūros darbuotojų kolektyvinis sutarimas su Vyriausybe, kuriame iki 2021 metų įsipareigota gydytojams mokėti trijų vidutinio darbo užmokesčio algas, o slaugytojams 1,5 vidutinio darbo užmokesčio siekiančius atlyginimus. Sveikatos sistemą pasiekė 100 mln. eurų injekcija, didelė jos dalis paskirstyta medikų algoms.
„Pasižiūrėjome, kaip koreliuoja atlygis su neformaliais mokėjimais, ir tapo akivaizdu - kuo didesni sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimai, tuo mažesni neoficialūs mokėjimai“, - sakė viceministrė.
L. Jaruševičienei akivaizdu, kad mažinti korupciją labiausiai padėtų tinkamai organizuota sveikatos priežiūra ir kokybiškos paslaugos. Šias dvi sritis išskyrė apklausoje dalyvavę gyventojai, kuriems buvo pasiūlyta pasirinkti iš 8 atsakymų.
2017 metų lapkritį „Spinter tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis, 45 proc. respondentų nuomone, mažinti korupciją labiausiai padėtų tinkamai organizuojama sveikatos priežiūra. 41 proc. nuomone, korupcijos sumažėtų, jei sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos, 38 proc. korupcijai mažinti pasitelktų kyšius imančio personalo baudžiamumą, 31 proc. nuomone, korupcija sumažėtų pradėjus už kyšius bausti juos duodančius pacientus.
„Kaip rodo apklausa, dauguma neoficialiai mokančiųjų už sveikatos priežiūrą nori paslaugas gauti geriau, greičiau ir daugiau jų. Mums tai leidžia daryti prielaidą, kad jėgas turime kreipti į socialiai teisingos ir visiems priimtinos sveikatos sistemos organizavimą. Taip pat turime užtikrinti, kad sveikatos priežiūros darbuotojams būtų didinamos algos“, - pabrėžė viceministrė.
Pasak L. Jaruševičienės, mes tikriausiai niekada negalėsime mokėti savo medikams tokių algų, kokias moka danai, norvegai ar vokiečiai. „Atlygis bus kuklesnis, tačiau turėtume visi susitarti, koks darbo užmokesčio dydis būtų priimtinas medikams ir kiek valstybė gali jiems mokėti“, - sakė viceministrė, pridurdama, kad, pavyzdžiui, Suomijoje gydytojo atlyginimas siekia Seimo nario algą.
60 proc. jaunų gydytojų iš atlyginimų neišlaiko savo šeimų ir tai, be abejonės, skatina smulkiąją korupciją. Taip penktadienį prieš konferenciją „Kada nebeduosime kyšių Lietuvos sveikatos sistemoje?“ sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narys Aurimas Pečkauskas.
Kalbėdamas, koks atlyginimas patenkintų medikus ir sudarytų prielaidas neimti kyšių, JGA atstovas minėjo 2500 eurų atlygį per mėnesį, kurio reikėtų palaipsniui siekti.
Jaunieji gydytojai akcentuoja kuo didesnio viešumo, skaidrumo sveikatos sektoriuje būtinybę. Ypač - kuo skaidresnės E. sveikatos plėtros, nes tik taip būtų visiems matoma, kaip pacientai registruojasi pas gydytojus neapeidami registracijos korupciniais būdais.
Metinėje konferencijoje „Kada nebeduosime kyšių Lietuvos sveikatos sistemoje?“, kuri penktadienio rytą prasidėjo Seime, dalyvauja pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA), „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) atstovai ir Seimo nariai.
Pagrindinės diskusijos temos - šeimos gydytojų požiūris į neoficialias priemokas, jaunųjų gydytojų siūlymai, kaip šalinti kyšininkavimo įpročius, kokių pokyčių kovos su korupcija sveikatos srityje laukia pacientai, kokių pokyčių skaidrinant sveikatos apsaugą sulauksime 2019 metais.
Konferenciją apibendrins diskusija, kurioje politikai, ekspertai ir konferencijos svečiai ieškos atsakymo, kokie galimi tolesni žingsniai kovojant su kyšininkavimo problema sveikatos sistemoje.
„Mums svarbu atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje pacientai vis dar dažnai duoda, o gydytojai ima kyšius. Ar taip nusprendžia patys pacientai, ar jie yra skatinami tai daryti. Tiek pacientai, tiek gydytojai, tiek politikai, turime turėti vienodus atsakymus, kad efektyviai galėtume kovoti su šiuo mūsų visuomenės vėžiu“, - pabrėžė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas.
POLA akcentuoja, kad kyšių problema yra ypač aktuali onkologiniams ligoniams. Išgirdus vėžio diagnozę neretai paskutine viltimi lieka gydytojas. Dėl sveikatos įkeičiami butai, parduodami automobiliai, nes tiek gydymas, tiek vaistai kainuoja milžiniškus pinigus.
Neretai nemaža lėšų dalis skiriama ir gydytojams „atsidėkoti“.
Kaip parodė SAM užsakymu atlikta apklausa, 51 proc. pacientų kyšius davė norėdami gauti geresnės kokybės paslaugas, 33 proc. siekdami paslaugas gauti greičiau, tačiau net 12 proc. teigimu, neoficialiai už sveikatos paslaugas jie mokėjo, nes kitu atveju nebūtų jų gavę, 37 proc., norėjo nuoširdžiai padėkoti medikams, 8 proc. kyšį davė, nes „taip daro visi”, 11 proc. apklaustųjų neoficialiai mokėjo, nes medikai davė suprasti, kad reikia duoti kyšį ar dovanų. 1 proc. apklaustųjų teigimu, iš jų buvo reikalauta neoficialaus mokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas.