Padedami streso hormonų galime nemiegoti, nepavargti ir netgi apsisaugoti nuo ligų, tačiau trečioji fazė kerta žemiau bambos. Taigi kaip mūsų organizmas veikia stresas ir kaip jis susijęs?
Ženevos universitetinės ligoninės diabetologas prof. Alainas Golay, sudarydamas svorio metimo programas, paremtas asmenybės psichologija, įtraukia ir streso valdymą. DELFI pateikia ištrauką iš naujausios į lietuvių kalbą išverstos jo knygos „Lieknėti pagal asmenybės tipą“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“. Knygoje aiškinama, kad numesti nereikalingus kilogramus įmanoma tik atsikračius gyvenime patiriamo streso.
Kas jums sukelia stresą
Jei stipriai vargina stresas, galite susirgti. Ko gero, tikrai esate apie tai girdėję, matę tai nutinkant kitiems arba netgi yra tekę tai patirti savo kailiu. Po keleto dienų įtempto darbo dažnai pradeda skaudėti nugarą, galvą arba pajuntate tarsi gripo požymių. Reikalai dar labiau pablogėja, jei stresiniai periodai užsitęsia, sunkesnė liga gali sukelti net infarktą. Pasitaiko ir taip, kad iškart susergama įtampai atslūgus.
Patirdamas stresą organizmas gamina hormonų, kurie jį patį apsaugo ir mums suteikia daugiau jėgų. Tikriausiai esate iš tų, kurie juda į priekį tik spaudžiami kitų ir nesuserga tol, kol patiria stresą. Deja, stresas jūsų amžinai neapsaugos. Jo hormonų atsargos išseks, jūsų jėgos – taip pat. Aš jus supažindinsiu su trimis streso fazėmis, skiriamomis pagal jo trukmę ir žmogaus reakciją į stresorius. Šiek tiek įtampos dar niekam nepakenkė, tačiau ilgalaikis stresas pavojingas sveikatai ir gali sukelti, sakykim, antsvorio problemų.
Streso lygį sunku įvertinti, nes jis gali būti užslėptas arba jo paprasčiausiai nepaisoma. Vienas įtemptas renginys nėra toks pavojingas kaip kasdienės stresinės situacijos, galinčios išmušti žmogų iš pusiausvyros ir turėti įtakos nuolat augančiam antsvoriui. Akivaizdu, žodis „stresas“ nuvalkiotas ir vartojamas reikia nereikia. Tačiau, mano nuomone, gyvenime patiriame daug streso dėl nuolat didėjančių visuomenės protinių, fizinių ir emocinių poreikių. Nepaneigsi, kad pastaruoju metu plečiasi bedarbių gretos, daugėja skyrybų, vienišų žmonių.
Holmes’o streso skalė apibrėžia streso šaltinį. Ja remdamiesi galime įvertinti streso lygį konkrečioje situacijoje. Streso lygis priklauso nuo kultūros ir asmeninės vertybių skalės. Artimo žmogaus netekimas neabejotinai bus pačiame sąrašo viršuje. Daugiausia streso sukelia gyvenimo sąlygų neužtikrintumas ir negalėjimas išspręsti kai kurių gyvenimiškų situacijų. Liga, neįgalumas – labai didelis įtampos šaltinis. Vėliau pamatysime, kaip pernelyg stiprus stresas gali įvaryti liguistą nerimą.
Darbo aplinkoje patiriate nemenką stresą, kai esate priversti žaibiškai priimti sprendimus, pateikti informaciją, konkuruoti su kolegomis, o kartais net atlaikyti psichologinį priekabiavimą. Emociškai daugiausia streso sukelia įvairūs ginčai, arši kritika, konfliktai šeimose, sutuoktinių vaidai.
Beje, tikrai nustebsite, kad tokie teigiami dalykai kaip daugybė komplimentų, vedybos, vaiko gimimas taip pat yra streso šaltinis.
Kaip elgiatės stresinėje situacijoje
Pirmiausia patirsite šoką, tapsite itin budrūs. Tokia pirminė reakcija vadinama aliarmo faze. Streso hormonai (adrenalinas, katecholaminai) suaktyvina visą organizmą, parengia jus instinktyviai išlikti. Tokia būsena gali išgelbėti gyvybę (gyvūnai instinktyviai jaučia, kur yra grobuonis, ir sugeba nuo jo pasprukti). Jūsų raumenys įsitempia, širdis pradeda smarkiau plakti, išmuša prakaitas, pajautrėja visos juslės. Esate aliarmo būsenos, budrūs ir akyli. Suvokiate, kad ši būsena gali būti naudinga, todėl dauguma žmonių stengiasi sąmoningai patirti stresą, kad galėtų daugiau nuveikti, atremti iššūkius ir nuversti kalnus.
Vis dėlto šoko ir aliarmo fazė gali sukelti nerimą, susirūpinimą, o nerimas – persivalgymo priepuolius, vos tik pajusite, kad valgymas jus ramina. Ši pirminė fazė gali trukti nuo kelių sekundžių iki keleto valandų, o tada pereisite į kitą fazę – priešinimąsi.
Atėjus šiai fazei prisitaikymas užtrunka ilgiau, jūsų kūnas įsitempęs, kad pajėgtų atlaikyti patiriamą šoką. Pakaušio ir nugaros raumenys būna dažnai įsitempę – keletą dienų, o ištvermingesniems net keletą savaičių. Be adrenalino, jūsų kūnas dar išskiria ir kitų streso hormonų – kortikosteroidų ir kortizono. Organizmas šiuos hormonus gamina, kad galėtumėte ilgai suvaldyti stresą.
Kortikosteroidai veikia kaip stiprus priešuždegiminis vaistas, apsaugantis jus nuo skausmo ir daugybės ligų. Jums nebaisi jokia sloga, sinusitas, artritas ar pan. Būsite ne tik budrūs ir kupini jėgų dėl adrenalino, bet ir patikimai kortikosteroidų apsaugoti nuo įvairiausių uždegimų. Esant priešinimosi fazei nemažai žmonių daug valgo, kad atlaikytų stresą. Jis trukdo jums miegoti, todėl nuovargį kompensuojate maistu. Per daug kalorijų kartu su streso hormonais tikrai užaugins ne vieną papildomą kilogramą.
Esant aliarmo fazei alkio nejuntate, o štai atėjus priešinimosi ir ypač išsekimo fazėms papuotaujate gana dažnai. Kai esate išsekę, valgymas itin svarbus, mat „padeda atsilaikyti“. Kartą toks apvalių formų vairuotojas man pasakojo turėdavęs be paliovos užkandžiauti, kad išliktų budrus prie vairo ir kiek įmanoma vytų šalin mieguistumą. Ne kartą mačiau tai darant savo kolegas medikus ir medicinos seseles per naktinę pamainą. Tiesą pasakius, naktinėse pamainose tikrai pavargstama, o nuovargis sukelia didžiulį stresą.
Skaudūs streso padariniai
Atėjus išsekimo fazei organizmas nebepagamina pakankamai kortikosteroidų, dėl to pajuntate skausmą. Dažniausiai pradeda skaudėti galvą, atsiranda migrena. Strėnų gėla gali pereiti į šlaunis, o taip išsekus visa tai gali baigtis išvarža. Sudirgęs žarnynas sukelia storosios žarnos spazmus (dirgliosios žarnos sindromas), skrandžio susitraukimus. Dėl nuolatinių pilvo skausmų žmogus tampa bejėgis.
Nuolat patiriant stresą gali išsivystyti skrandžio opa, dvylikapirštės žarnos uždegimas, be to, gali atsirasti divertikulų, dėl kurių viduriai užkietėja arba žmogus pradeda viduriuoti. Didžiuosius kelio, peties, klubo sąnarius apėmęs epikondilitas, bursitas ar artritas taip pat labai būdingas išsekimo skausmams.
Visi šie skausmai yra pavojaus signalas, įspėjantis apie organizmo išsekimą. Ne netinkamas judesys yra kaltas dėl strėnų skausmo, kamuojančio jus tris savaites, tikroji priežastis – išvargusi nugara dėl nepakenčiamo gyvenimo ritmo ir didžiulės darbų apimties.
Diabetui ar vėžiui išsivystyti vien blogos naujienos ar patirto šoko neužtenka. Tai tėra paskutinis lašas, perpildęs taurę po keleto metų nesirūpinimo savimi: per mažai miego, stiprus stresas, persivalgymas, alkoholio vartojimas, fizinės veiklos trūkumas ir t. t. Užtenka 15–20 metų gyvenimo su antsvoriu ir turėsite diabetą. Turint galvoje, kad apkūnių žmonių vis daugėja, diabetikų skaičius per pastaruosius dvidešimt metų patrigubėjo ir dar patrigubės iki 2025-ųjų. Šiandien pamatysite ne vieną dvidešimtmetį jaunuolį, varginamą antsvorio ir diabeto. Dėl streso atsiradęs išsekimas dažnai sukelia arterinę hipertenziją, širdies infarktą, kraujavimą į smegenis, paralyžių. Norėčiau įspėti, kad kai kuriems žmonėms stresas reiškia išsekimą, sukeliantį depresiją ir miego sutrikimų.
Išvada: stresas naudingas esant aliarmo ir priešinimosi fazėms, tam kartui mus apsaugo, tačiau lengvai gali susargdinti atėjus išsekimo fazei.
