Pasak jų, daugiau negu pusę neįvertintų medikamentų sudaro inovatyvūs vaistai, skirti onkologiniams susirgimams gydyti.
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad Valstybinė vaistų kontrolės taryba per mažai inovatyvių vaistų įvertina dėl specialistų trūkumo, bet tikina, kad ligoniai be valstybė kompensuojamų vaistų nepaliekami, o į medikų priekaištus, kad daug ligų galima pagydyti tik naujaisiais vaistas, valdininkai atkerta, jog ne visi jie veiksmingi arba yra per brangūs.
„Yra daug vaistų, kurie, palyginti su dabartinėmis naudojamomis metodikomis kai kurioms ligoms gydyti, nerodo jokio pranašumo, bet kainuoja gerokai daugiau. Mes nesame pasiruošę tokių vaistų įsileisti“, – per vieną iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžių vasarį pareiškė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andriulionis taip pat aiškino, kad kai kurios paraiškos dėl vaistų ligoniams kompensavimo parodė, jog gydymas jais yra labai brangus, bet trūksta duomenų apie veiksmingumą.
„Vieno vaistinio preparato kaina siekia keletą milijonų eurų, kai ne visada turima duomenų apie jo realų veiksmingumą“, – teigė G. Andriulionis.
Pasak A. Pečkausko, Lietuvoje sveikatos sistemos finansavimas tesiekia 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, todėl negalima tikėtis tokio naujausių vaistų įtraukimo į kompensacinį mechanizmą greičio, kaip yra Prancūzijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse.
„Kelias iki to yra ganėtinai ilgas“, – tvirtino viceministras.
„Dabar kompensavimo sistemoje esančių medikamentų kompensavimas nėra sutrikęs – visoms ligų grupėms, kurioms yra priskirti kompensuojami vaistai, jie tikrai tiekiami. Problema yra su naujų vaistų atėjimu į Lietuvos kompensavimo sistemą“, – aiškino jis.
Viceministras ragino negretinti vaisto registracijos kompensuojamų vaistų sąraše ir jo tiesioginio kompensavimo procesų.
„Jeigu turime medikamentą, turime prieš priimdami sprendimą įsivertinti, ar jis gali kurti pridėtinę vertę tiek mūsų pacientams, tiek įvertinti, ar jis pakeliamas mūsų ekonominei situacijai, kad būtų įtraukiamas į kompensuojamų vaistų sąrašą“, – teigė A. Pečkauskas.
Medikai: inovatyvūs vaistai neprieinami
Santaros klinikų direktorius medicinai Hematologų draugijos atstovas Valdas Pečeliūnas įsitikinęs, kad vaistų gamintojai, matydami, kad Lietuvoje stringa naujų vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, paprasčiausiai nesikreipia dėl jų registracijos.
„Žmonės ir gydytojai moka skaityti, kad patvirtinami nauji vaistai, vos ne kas mėnesį matome naujų vaistų atėjimą, bet tai nesikonvertuoja į gydymo pažangą“, – tvirtino medikas.
Nacionalinio vėžio instituto chemoterapeutė Birutė Brasiūnienė situaciją vadina „labai liūdna ir be proveržio“: „Kaip liekame visų lentelių apačiose su visų inovatyvių vaistų prieinamumu bet kokią vėžio lokalizaciją paėmus gydyti, proveržio šioje srityje tikrai tikrai nėra.“
Medikė akcentavo „psichologinį bei moralinį pacientų ir medikų ryšį“, kada, pasak jos, „žmogus sėdi prieš gydytoją, kuris nebegali nieko pasiūlyti“.
B. Brasiūnienės teigimu, Prancūzijoje kai kurie naujausi vaistai pacientus pasiekia per tris–šešis mėnesius.
Ji įspėjo, kad pagalEuropos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) prognozes, iki 2040 metų bus aptikta daugiau negu 20 proc. naujų vėžio atvejų.
„Einame dar į didesnį atvejų skaičių ir į dar didesnį vaistų poreikį su jau dabar šlubuojančia sistema“, – teigė medikė.
Pacientų organizacija: vertinamos 2020-ųjų liepos paraiškos
Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė atkreipė dėmesį, kad dabar norint į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukti naujus preparatus, nuo paraiškos pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai iki tol, kol vaistą gauna ligonis, reikia peržengti 13 laiptelių.
Pasak jos, jeigu 2019–2020 metais pacientų organizacijos matydavo, kad problemos atsirasdavo devintame žingsnyje – Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF) trūko lėšų vaistams kompensuoti, nuo 2020 metų – jau penktame, vertinimo procese.
„Jie tiesiog nevertinami“, – teigė ji ir pabrėžė, kad taip atsitiko dėl specialistų trūkumo.
„Dabar turime tokius vaisius, apie kokius įspėjome dar 2019 metais“, – pridūrė Lietuvos pacientų forumo pirmininkė.
I. Drėgvienės duomenimis, dabar vertinamos 2020 metų liepą pateiktos paraiškos.
Pasak jos, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba vėluoja 425 dienas, nors įstatymai numato 180 dienų terminą.
Neįvertintų vaistų „kamštis“ per 2020–2021 metus – 73 paraiškos. Per dvejus metus Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įvertino 12 paraiškų.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) vadovė Neringa Čiakienė priminė, kad iki 2019 metų Valstybinė vaistų kontrolės taryba įvertindavo pusšimtį paraiškų.
I. Drėgvienės teigimu, daugiau negu pusė neįvertintų yra inovatyvių vaistų, skirtų onkologiniams susirgimams gydyti.
Vaistų gamintojų prašymus jų vaistus įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba pagal naują metodą, sukurtą 2018-aisiais remiantis škotų ir olandų pavyzdžiais, vertina nuo 2020 metų, nors tam, G. Andriulionio teigimu, finansavimas nei iš valstybės, nei iš PSDF biudžeto ketverius metus nebuvo skiriamas.
Pasak tarnybos vadovo, darbą apsunkina tai, kad jo vadovaujama institucija neturi pakankamai specialiai apmokytų vertinimo specialistų, nes mokymo įstaigos neruošia, nusisamdyti kvalifikuotų darbuotojų rinkoje nėra lėšų.
Praėjusių metų gruodį svarstydamas 2022 metų PSDF biudžeto projektą, Seimo Sveikatos reikalų komitetas nesutiko, kad šiemet būtų skiriama daugiau nei numatyta lėšų naujiems ir inovatyviems vaistams kompensuoti.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija siūlė šias išlaidas didinti nuo suplanuotų 13,6 mln. iki 20 mln. eurų.