Savaitės pradžioje, atrodo, nesudėtingos operacijos laukusi rokiškietė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) sako negalinti atsigauti ne kiek fiziškai, kiek emociškai: „Man buvo trūkę kelio sąnario raiščiai, reikėjo tvarkyti meniską, tad buvo paskirta operacija. Tuo rūpinosi gydytojas Jaroslavas Tubelevičius. Tikrai nuostabus medikas, vertas tik gerų žodžių. Bet tokia, lyg ir paprasta operacija, virto siaubu, kai atėjo anesteziologas. Palatoje jo paprašiau, kad būtų atlikta bendroji nejautra – pilna narkozė, bet jis pasakė, kad darys epidūrinę nejautrą – leis vaistus į stuburą ir „atjungs“ tik kojas. Neslėpiau, kad bijau tokios procedūros, kad nenoriu, o jis man sako: „Norit pilnos narkozės, važiuokit Vilniun privačiai, pusantro tūkstančio sumokėsit, tai žinosit“. Kažkoks absurdas: operacija apmokama iš Ligonių kasų, tai jei čia reikia mokėti, už ką tada mokam ligonių kasai? Tuo labiau, kad 2022 m. buvo atlikta tulžies operacija, kurios metu mane pilnai užmigdė“.
Moters teigimu, kartu su ja palatoje buvusi kita pacientė irgi laukė panašaus pobūdžio operacijos, taip pat prašė gydytojo atlikti bendrąją nejautrą ir sulaukė analogiško atsakymo.
Pro šalį 7 kartus?
„Niekada nepamiršiu, kaip darė epidūrinę nejautrą: kateterį į stuburą bandė įstatyti net 7 kartus ir jam vis tiek nepavyko. Lašinę man stačiusi slaugė gydytojui vis aiškino: durk ten, durk ten, o aš visą laiką kenčiau didžiulį skausmą. Verkiau, prašiau: „Būkit geras, aš nebegaliu kentėti“. O jis man: „Pakentėk, dar pakentėk“. Kiek gali žmogus kentėti, kai bado į kaulą? Iš skausmo mane išmušė prakaitas – buvau visa šlapia, pakilo spaudimas. Kaip nepakils, kai tokius skausmus kenti... Buvau pakraupusi“, – jau praėjus keletui dienų po procedūros vis dar sutrikusi kalbėjo moteris.
Anot jos, ir pats medikas suprato savo nesėkmes: „Bando tą adatą įdurti ir kalba: „Kas čia per diena man pakliuvo, jau antram nepataikau“. Pats pripažino. Pasirodo, kad tai moteriai, kuri kartu su manim gulėjo palatoje ir kuriai operacija buvo atlikta pirmiau, irgi pataikė tik 5-uoju bandymu. Bet jai pataikė“.
Atliko pilną narkozę
Nepaisant skausmingų išgyvenimų, savo istoriją pasakojanti rokiškėnė jos pabaigoje šyptelėjo – 7 kartus gydytojui nepavykus atlikti epidūrinės nejautros, ji gavo pusantro tūkstančio eurų vertės bendrąją nejautrą.
„Ne, išeinant iš ligoninės sąskaitos nepateikė (juokiasi – aut. past.). Bet po tokių įvykių aš stipriai abejoju šio gydytojo kompetencija: kartą kitą nepavyko ir nebedaryk. Ir gyvuliui tiek kartų nedurtum“, – žodžių į vatą nevyniojo istorijos herojė.
Nerimauja dėl ateities
Ir dar kartą šyptelėjo: buvo pirmadienis, net laivai į jūrą neplaukia, tad gal ir mediką lydėjo nesėkmė.
Nors visa nemaloni procedūra jau liko praeity, moteris sakė jaučianti nerimą dėl sveikatos ateityje: „Jaučiasi nugaroje, kad badyta. Bet draugė apžiūrėjo, jokio uždegimo nėra. Viskas, kol kas, gerai. Kaip bus ateity – nežinau. Neramu, ar nėra kokių liekamųjų reiškinių, kaip bus toliau su nugara, juk tokia procedūra – itin preciziškai turi būti atliekama“.
Pašnekovė sakė dėl įvykusios situacijos į ligoninės vadovą nesikreipusi, nes sunkiai atsigauna po operacijos.
Turi kaltinti apgalvotai
„Nei aš, nei gydytojas situacijos nekomentuosime, nes yra Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame draudžiama kalbėti apie paciento sveikatą. Jei pacientas turi skundų dėl sveikatos paslaugų suteikimo, turi kreiptis į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisiją. Tik noriu priminti pacientams, kad kažkuo kaltinant, nesvarbu, mediką, slaugytoją, mokytoją ar kokį kitą žmogų, reikia turėti objektyvius argumentus, įrodymus. Kitu atveju, tokius pasisakymus galima pavadinti „pletkais“, filosofija ir dar kaip tik nori, o apšmeižtas asmuo gali paduoti ir į teismą. Pacientai turėtų tai prisiminti, prieš kažkuo kaltindami...“, – itin trumpai atsakė rajono ligoninės direktorius Raimundas Martinėlis.
Istorija tiki
O kamajiškė Diana Uldukienė tikino patikėjusi išgirsta pažįstamos moters istorija, nes pati sakė turinti neigiamos patirties su tuo pačiu gydytoju-anesteziologu.
Paklausta, ar turi ligoninės direktoriaus tokiais nusiskundimų atvejais prašomų įrodymų, moteris šyptelėjo ir atsakė klausimu: „Tave operuoja, o tu filmuoji? Ir, visgi, 7 dūrius į stuburą gavusi moteris tuo metu juk buvo ne viena“.
D. Uldukienė sakė taip pat abejojanti rajono ligoninės anesteziologo kompetencija: „Garbus amžius daro savo. Savo laiku jis buvo gerbiamas, bet reikia pripažinti, kad ateina laikas: metai žmogaus gebėjimams nėra palankūs. O kai išgirdau, kad tą pačią dieną vienai moteriai 7 kartus nesėkmingai bandė atlikti epidūrinę nejautrą, kitai – 5, tai jau precedento neturintys įvykiai 20-ame amžiuje ir tokių dalykų gydymo įstaigoje negali būti. Juk nepataikydamas tiek kartų gali pažeisti stuburą ar „pasigauti“ kokią bakteriją. Taip, epidūrinė nejautra geriau, nei bendroji, bet kai 7 kartus nepataikai, tai 100 proc. geriau bendroji“.
Turi su kuo lyginti
Pašnekovė prisiminė paskutinįjį savo susitikimą su anesteziologu 2022-aisiais, kai rajono ligoninėje jai buvo atlikta pilvo išvaržos operacija, kurios metu naudota bendroji nejautra.
Moters teigimu, tąkart, pirmiausia, ją nustebino vos vienas mediko užduotas klausimas: „Buvo keista, kad užėjęs į palatą jis tik paprašė išsižioti ir paklausė ar neturiu dantų protezų. Išgirdęs neigiamą atsakymą apsisuko ir išėjo. Su anestezija man darytos net 9 operacijos: keletas toje pačioje Rokiškio ligoninėje, o didžioji dalis Vilniuje. Lapkričio ir gruodžio mėn. vykusių operacijų metu apskritai buvo du skirtingi anesteziologai, tad tikrai turiu su kuo palyginti. Ir visais atvejais su anesteziologais sostinėje prieš operaciją mes kalbame apie 15 min.: jie smulkiai klausinėja visų duomenų. Ir epidūrinę nejautrą turėjau dar prieš 17 metų Vilniuje. Viskas atlikta nepriekaištingai iš pirmo karto. Prieš 17 metų!“.
Išgąsdinusi patirtis
Bet labiausiai, anot D. Uldukienės, ją išgąsdino patirtis po atliktos operacijos: pradėjusi budintis ji negalėjo kvėpuoti, nes vis dar buvo intubuota.
„Nubudau intubuota ir galvojau, kad uždusiu: negalėjau nei įkvėpti, nei iškvėpti, negalėjau rėkti, šaukti, rankos manęs dar neklausė. O prie manęs nieko nebuvo. Man buvo siaubingas panikos priepuolis, kol slaugė pamatė, kad aš atsibudusi ir ištraukė intubacinį vamzdelį. Tačiau mano kvėpavimas vis tiek dar buvo užspazmuotas. Gaudžiau orą keletą minučių, kol pagaliau davė deguonies kaukę. Tik tada pradėjau bandyti kvėpuoti“, – prisiminė kamajiškė.
Tęsdama pasakojimą, moteris prisipažino šia išgąsdinusia patirtimi pasidalinusi su sostinės medikais: „Prieš vieną iš operacijų gydytojams pasakiau, jog bijau nubudusi po operacijos būti intubuota. Jie iš pradžių nesuprato apie ką kalbu. Kai papasakojau šią istoriją, medikai stebėjosi tokiais dalykais“.
Paprašyta patikslinti, kodėl ji pati operacijos metu buvo intubuota, D. Uldukienė persakė Vilniaus medikų paaiškinimą: „Visiškos nejautros metu pacientus intubuoja. Bet esmė ta, jog atsibundančiam žmogui niekada nepalieka intubacinių vamzdelių: po operacijos ištraukia ir atsibudęs tu kvėpuoji pats“.
Niekur nesikreipė
Šia „karčia“ patirtimi pašnekovė sakė su rajono ligoninės direktoriumi nepasidalinusi, nesikreipė ir į R. Martinėlio nurodytą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisiją: „Niekam nesakiau, nes galvojau, kad taip turi būti. Kol Vilniuje man neišaiškino, kad tokia praktika – netaikytina. Ir dabar, po tokių pačios ir pažįstamos patirčių, jau bijočiau kreiptis į rajono ligoninę skubiai operacijai. Planinei bet kokiu atveju renkuosi Vilnių, bet jei, pavyzdžiui, prireiktų skubios apendicito operacijos, kurią daro su epidūrine nejautra, aš tikrai neprisileisčiau šio anesteziologo“, – žodžių į vatą nevyniojo D. Uldukienė.
Čia pat moteris pridūrė suprantanti, kodėl žmonės bijo pasakoti viešai ir garsiai savo neigiamas patirtis – juk tuo atveju, kai reikės vėl kreiptis į tą patį personalą, gali būti dar blogiau. Tačiau, pašnekovės teigimu, taip būti neturėtų.