Sudarytas sąrašas, dėl kokių priežasčių pernai mirė daugiausiai lietuvių: pagrindinė išliko ta pati

Higienos institutas suskaičiavo, kad 2022 metais mirė 43 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Visgi, po ilgų kovų su COVID-19 pandemija ir jos padarinių – pavyzdžiui, ilgų eilių prie gydytojų kabinetų – šiemet statistika kiek geresnė, mirčių sumažėjo. Specialistus neramina ne tik mirčių skaičiai, bet ir tai, kad lietuviai miršta per jauni.

Iš visų 2022 metais mirusių žmonių 20,5 tūkstančio žmonių buvo vyrai, 22,4 tūkstančiai – moterų.

„Geresnė naujiena ta, kad mirčių skaičius, palyginus su 2021 metais, sumažėjo, maždaug 5 tūkstančiais. Iš esmės taip nutiko dėl to, kad sumažėjo mirusių dėl COVID-19“, – sakė Higienos instituto atstovė Rūta Ustinavičienė.

Mirštamumas ir mirtingumas, kaip pasakoja specialistė, yra dvi skirtingos sąvokos.

„Svarbus ne tik absoliutus mirtingumo skaičius, bet ir santykinis rodiklis. Jei vyrų mirė mažiau nei moterų, vertinant absoliučiais skaičiais, tai mirtingumo rodiklis jau yra kitoks, jis parodo, kiek vyrų mirė iš visų Lietuvoje gyvenančių vyrų, atitinkamai ir su moterimis“, – kalbėjo R. Ustinavičienė.

2022 metais vyrų mirtingumo rodiklis buvo 1 550 vyrų iš 100 tūkstančių, o moterų 1 480 iš 100 tūkstančių moterų.

„Absoliučiais skaičiais žiūrint, moterų miršta daugiau, bet mirtingumo rodiklis jau daugybę metų vyrų yra didesnis. Tad vyrams tikrai reikėtų labiau rūpintis savo sveikata“, – pasakojo LNK pašnekovė.

Pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje visais laikais buvo ir yra širdies ir kraujagyslių ligos, jos sudaro net 50 proc. visų mirčių. Piktybiniai navikai sudarydavo apie 20 proc. gyventojų mirčių.

„Skirtumas per pandemiją atsirado tas, kad 3 vietoje visada būdavo išorinės mirties priežastys, o 2021–2022 metais į trečią vietą pateko COVID-19. 2022 metais koronavirusas sudarė 6 proc. mirties priežasčių, o 2021 metais – net 15 proc.“, – sakė pašnekovė.

Tačiau galima pasidžiaugti tuo, kad mažėja kūdikių ir vaikų mirčių skaičius. 2022 metais mirė 6 kūdikiais mažiau nei 2021 metais, tuo metu 1–17 metų vaikų mirčių mažiau buvo 18 atvejų. Jau nuo 2014 metų pastebima, kad vaikų kasmet miršta vis mažiau.

Didžiąją dalį vaikų mirties priežasčių sudaro išorinės mirties priežastys – apie 40 proc.

„Daugiausia šio amžiaus išorinių mirčių priežasčių sudaro transporto įvykiai, skendimai, savižudybės bei uždusimas. Kūdikiai miršta dėl perinatalinio amžiaus ligų bei įgimtų formavimosi ligų“, – sakė R. Ustinavičienė.

LNK Žinių pokalbį rasite čia: